Regiono verslininkai atvirauja, kaip pavyksta išlaikyti specialistus, – iki 500 eurų didesnis atlyginimas ir meilė lyg broliui

Darbuotojams mokėti 200–500 eurų daugiau nei standartinis regiono vidurkis, kartu švęsti gimtadienius ir sudaryti laisvesnį grafiką – tokiais specialistų išlaikymo receptais dalijasi vidutinio kalibro regioninių įmonių vadovai. Būtent šios įmonės regionuose ir yra stabilumo granatas. Ekspertai sako, kad rajonuose reikėtų dar labiau efektyvinti gamybą ir nuolat kelti užmokestį.

Dirba ir aplinkinių kaimų gyventojai

38 metų raseiniškė Aistė Micevičiūtė dirba komercijos vadove ir sako per 5 metus jau perkandusi „metalistų“ – „Ferumetos“ įmonių darbuotojų – mąstyseną. Įmonėje dirba 30 darbuotojų, iš jų – tik 5 moterys, o pagrindinė įmonės veikla – įvairūs metalo gaminiai ar jų dalys statybos bendrovėms, laivų statykloms, dviaukštėms lovoms.

7 km nuo Tauragės nutolusioje įmonėje dirba ir aplinkinių kaimų gyventojai. Gerbti, mylėti lyg brolį, vertinti – tokiais 3 šūkiais vadovaujasi metalo industrijoje besisukanti A. Micevičiūtė.

Atlyginimams ir sultiniui netaupo

Panašių principų laikosi ir Julius Dombrauskis, vadovaujantis stiklo pluošto detalių gamybos įmonei „Stido“. Šios įmonės „koziriai“ prieš konkurentus – puse tūkstančio eurų didesnis atlyginimas ir automatas, už 10 centų pilantis sultinio.

„Atlyginimams ir sultiniui nėra ko taupyti, priešingu atveju turėsi aibę problemų“, – sako J. Dombrauskis. Jo vadovaujamoje bendrovėje per 5 metus pasikeitė 6 darbuotojai. Du ukrainiečiai įsiliejo į bendruomenę, pramoko kalbos, bet grįžo į tėvynę, dar 4 darbuotojai pasirinko autovežio vairuotojo ar darbo užsienyje kelią.

Dauguma darbuotojų yra 40-mečiai – kaip ir pats Julius. Jie sufleravo ir laisvo laiko valdymo discipliną – „padarei pavestas užduotis, gali lėkti namo ir šamus iš Jūros traukti“.

„Kai kurie vaikinai darbe detales pradeda klijuoti jau 6 valandą ryto, o baigia darbą apie vidudienį – ir tos valandos tikrai būna našios, – sako Julius – Mums nepalyginamai svarbiau rezultatas, o ne prastumtas laikas“.

Kurį laiką įmonės vadovybę apie darbuotojų psichologinius vingius konsultavo ir psichologas, dabar jo paslaugų nebereikia – norinčių įsidarbinti eilutė. Atvyksta dirbti gyvenantieji net už 15–30 kilometrų, dalis jų yra neseniai grįžę iš emigracijos.

Sprendžia ir ne darbo problemas

Tuo tarpu 17 metų Kupiškio kooperatyvui „Pieno puta“ vadovaujanti Jūratė Dovydėnienė nelinkusi sureikšminti atlyginimo. „Jis yra padiktuotas rinkos. Darbuotojų kaitos mes neturime“, – teigia „Pieno putos“ vadovė.

Pasak J. Dovydėnienės, svarbiausia – požiūris į žmogų, pagalba sprendžiant darbines ir ne tik darbines problemas. „Itin svarbu, kad nebūtų įtampos. Darbuotojas turi jaustis reikalingas, žmogiškumas pirmiausia“, – kolektyvo išlaikymo receptais dalijasi „Pieno putos“ vadovė.

Pasiteisina savi vadybos modeliai

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas dr. Gediminas Rainys sako, kad regioniniai vadybos modeliai kartais labiau pasiteisina nei begalė teorinių studijų Vilniuje ar prestižiniuose užsienio universitetuose.

„Šeimos pojūtis kolektyve – tai skandinaviškų kolektyvų elgsena, kuri lengvai nukopijuota puikiai prigyja ir pas mus“, – tvirtina ekspertas.

Jis itin pabrėžia ir lengvos disciplinos svarbą – regionuose jauni vyrai turi dar ir ūkius – melžiamas karves ar prižiūrimus laukus, tad leiskime jiems patiems susidaryti grafiką“.