Kas šiemet bus aktualiausia tvarumo srityje veikiantiems specialistams ir kokie lūkesčiai jiems keliami, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos organizuotoje diskusijoje „Kas laukia tvarumo vadovų 2023-iaisiais?“ atsakė tvarumo ir korporatyvinės atsakomybės ekspertai.
Diskusijos pašnekovai vieningai sutiko, kad 2023 metais didžiausias iššūkis išlieka tvarumą pagrindžiantys duomenys ir jų patikimumas. Dėl reguliacinės aplinkos finansinės institucijos turės pateikti vis daugiau duomenų, pavyzdžiui skolinant verslams, investuojant.
„Dėl šios priežasties bankai iš įmonių pradės prašyti vis daugiau tvarumo duomenų, o nuo įmonės tvarumo profilio priklausys ir galimybės gauti finansavimą bei kredito sąlygos. Verslai kurie tuo rūpinasi jau dabar, turės daug geresnes pozicijas perspektyvoje“, – teigia „Swedbank Lietuva“ tvarumo vadovė Karolina Semionovaitė.
Taip pat šiuo metu daug kalbama apie klimatą ir emisijas. Tačiau, energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės EPSO-G darnaus vystymosi vadovo Pauliaus Stonio teigimu, 2023-iaisiais būtina pradėti dirbti ir prie kitų sferų.
„Jau dabar reikia pradėti domėtis socialine taksonomija, skirti daugiau dėmesio bioįvairovės išsaugojimui. Šios sritys yra labai kompleksiškos, todėl įdirbio joms reikia jau šiandien“, – pasakoja P. Stonis.
Būtinybė įtraukti visus įmonės darbuotojus
Siekiant sėkmingos tvarios verslo plėtros, pirmiausia svarbu parengti gerą planą bei parinkti rodiklius.
„Prieš pradedant iniciatyvas, svarbu užtikrinti, kad siekiami tikslai būtų pamatuojami. Taip lengviau pagrįsti biudžeto bei laiko išteklius“, – pataria „Rimi Lietuva“ korporatyvinės atsakomybės vyresnysis ekspertas Liudvikas Aleliūnas.
Kitas svarbus žingsnis norint diegti tvarumo iniciatyvas – užtikrinti, kad tvarumo reikšmę panašiai supranta dauguma įmonėje dirbančiųjų. Pašnekovų siūlymu, norint įtraukti kolegas į tvarumo veiklas ir darbus, pirmiausia svarbu pasakoti, edukuoti, inicijuoti pažinimo veiklas ir įtraukti tvarumo rodiklius į metinius darbuotojų tikslus.
„Suformavus tikslus reikėtų skirti daug laiko paaiškinant darbuotojams, kur tvarumas yra jų kasdienėje veikloje. Didelė dalis rezultatų priklausys nuo kolegų įsitraukimo, todėl svarbu atrasti bendrą kalbą, perprasti jų darbo specifiką ir, siūlant naujas idėjas, susieti jas su esama praktika. Taip pat svarbu, kad teisingai būtų paskirstytos atsakomybės“, – rekomenduoja „Telia Lietuva“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.
Pasak ekspertės, reikėtų nebijoti eksperimentuoti ir išbandyti įvairius kolegų įtraukimo formatus ir komunikuoti nuolatos, kadangi daugeliui kolegų šios temos gali būti naujos. Svarbu rinkti grįžtamąjį ryšį, perprasti kurios temos aktualiausios ir kurias iš jų reikia pakartoti.
Patarimai siekiantiems tvarumo vadovo specialybės
Vakarų šalyse didelė dalis aukštojo mokslo įstaigų turi specialias programas tvaraus verslo specialistų ugdymui, pirmosios jau yra ir Lietuvoje. Tačiau, pasak L. Aleliūno, tvarumo profesionalui būtinas visas kompleksas įvairių kompetencijų, nes dirbant šioje pozicijoje reikia išmanyti bei aktyviai taikyti ir duomenų analizės, ir projektų valdymo, ir efektyvios komunikacijos įgūdžius
Diskusijos dalyviai vieningai sutinka, kad tvarumo vadovams svarbu turėti ir bazinių žinių apie verslą ir išmanyti sektorių, kuriame dirbama, nes tai padeda perprasti aktualias rizikas bei galimybes.
„Tvarumo profesionalo profilis dar tik formuojasi. Dabartiniai šios srities darbuotojai yra „pirmoji banga“ sparčiai besivystančioje srityje, kurioje daugelis turi labai skirtingą išsilavinimą. Tikėtina, kad ateityje turėsime labai aiškų tvarumo specialisto gebėjimų ir kompetencijų apibūdinimą“, – priduria I. Bimbirytė-Yun.
Kita vertus, pasak K. Semionovaitės, svarbu, kad tvarumo tikslai įmonėje nebūtų suvokiami kaip vien tvarumo vadovo atsakomybė. Jie turi būti integruoti į įmonės strategiją, verslo procesus, vadovų komandos darbotvarkę.
„Vienas svarbiausių aspektų yra tinkamai įtraukti į tvarumo veiklas visus reikalingus vidinius partnerius ir padėti jiems suprasti, kad tai bendra atsakomybė“, – pataria ekspertė.