Koks įmonės verslo modelis ir kada bei kaip gali atsipirkti šie lėktuvai, laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjomės su Jonu Janukėnu, „Avia Solutions Group“ generaliniu direktoriumi.
„Mes, kaip grupė, registruoti Airijoje, tačiau fiziškai veiklą vykdome daugiau kaip 60 šalių. Aš pats dirbu Vilniuje. Esame globali įmonė, kurioje dirba virš 14 tūkst. žmonių. Lietuvoje 2500, Latvijoje 600–700, Jungtinėje Karalystėje 800“, – aiškina J. Janukėnas.
Jis sako, kad Rusijoje jau nebedirba. Iki Rusijos agresijos Ukrainoje tai buvo 2–3 proc. įmonės apyvartos – prižiūrėjo lėktuvus ir šiek tiek prekiavo. Terminalas oro uoste jau buvo perleistas kitiems. Pasak direktoriaus, antrą karo dieną nuspręsta iš ten trauktis. Tai užtruko keletą mėnesių. Šiandien nė viena paslauga ir prekė ten neteikiama.
„Verslas Rusijoje nebuvo labai sėkmingas, kaip ir Kinijoje, kur turėjome keletą įmonių. Pasikeitus realijoms pasitraukėme ir iš ten. Pinigų šioje šalyje neuždirbome. Verslas visada susijęs su rizika. Daug netgi didelių užsienio bendrovių iš ten traukiasi, nes tai nėra draugiška šalis verslui“, – aiškina įmonės direktorius ir sako, kad dabar pagrindinė jų kryptis yra aviacija – skraido už avialinijas.
Kalbant paprasčiau, tai vadinamieji baltai dažyti lėktuvai. Bendrovę samdo oro linijos ir jos lėktuvai skraido už ją. Oro linijos toliau pardavinėja bilietus, vykdo antžeminius darbus, tiekia kurą. O pilotus ir lėktuvus pristato lietuviai ar jų konkurentai.
„Mes juokaujame, kad gyvename tik dviem sezonais – vasarą ir žiemą, nes aviacijoje milžiniškas sezoniškumas. 38–40 proc. daugiau skrydžių vasarą nei žiemą. Oro linijoms dilema – ar išlaikyti lėktuvą visus metus, o skraidyti tik pusę metų, ar samdyti tokius kaip mes, kurie vieną pusmetį skraido viename pusrutulyje, o kitą – kitame. Tai yra 80 proc. mūsų įmonės veiklos ir joje matome milžinišką perspektyvą, nes sezoniškumas niekada nedings“, – aiškina J. Janukėnas ir pastebi, kad per pandemiją dingusios verslo kelionės sumažėjo ir negrįžo į buvusį lygį, tačiau laisvalaikio kelionių padaugėjo, ir tai padidino sezoniškumą.
Įmonės neperka pačių didžiausių orlaivių, skirtų tarpžemyniniams skrydžiams. Pagrindinis verslas – vidutinio dydžio lėktuvai. Didesnius lėktuvus pritaikyti skirtingų oro linijų reikalavimams kur kas sudėtingiau nei mažesnius. Tokių lėktuvų pakanka Europos rinkai. „737“, šeimos lėktuvas, kokius ir planuojama pirkti, yra vienas populiariausių „Boeing“ modelių. Į „737 MAX 8“ gali tilpti nuo 162 iki 210 keleivių, jis gali nuskristi iki 6 480 kilometrų. Tokie lėktuvai bus eksploatuojami 8–12 metų ir paskui svarstoma, ar juos verta parduoti. Orlaivių verslas atneša 20–25 proc. EBITDA.
„Mes augame, pirkti didelius naudotų lėktuvų parkus sunku, o Europos, kuri yra mūsų pagrindinė rinka, oro uostai teikia vis daugiau paskatų naudoti naujus orlaivius. Be to, jie naudoja 18–20 proc. mažiau degalų nei senesni. Pavyzdžiui, Londono Hitrou oro uoste per mėnesį vienam naujam lėktuvui kilti ir nusileisti kainuoja 2–2,5 mln. USD pigiau nei tokiam pat senam lėktuvui. Tai didžiulė suma“, – dėsto J. Janukėnas ir sako, kad šiuo metu nuosavų ir nuomojamų orlaivių turi 220.
Pasaulyje skraido 26–28 tūkst. komercinių orlaivių, ir tai vieno trilijono USD industrija.
„Mūsų verslo esmė – judėti tarp žemynų. Jei skraidytume tik Europoje, verslas nepavyktų. Dėl to teikiame paslaugas Indonezijoje, baigiame steigti bendroves Tailande, Filipinuose. Šalyse, kuriose mes plečiamės, gyvena virš milijardo žmonių. Nors reguliavimas panašus, tačiau kultūros skirtingos“, – dėlioja J. Janukėnas ir sako, kad kartu su lėktuvais keliauja ir pilotai. Toks jų gyvenimas.
Ar šeima keliauja kartu, priklauso nuo paties žmogaus. Įmonėje dirba virš 4 tūkst. pilotų iš 50 šalių. Vienam lėktuvui reikia nuo 12 iki 16 pilotų vien dėl rotacijos. Papildomai žmonių reikia mokymams, vyksta natūrali kaita.
„Sezono metu lėktuvas per mėnesį skrenda 400–450 valandų. Tai reiškia, kad jis daugiau nei pusę laiko praleidžia ore. Kitaip šis verslas neveiks“, – dėsto J. Janukėnas.
Kalbant apie pilotų atlyginimus, jis priklauso nuo patirties ir orlaivio tipo. Pradžia – 3500–4000 eurų. Patyrusio instruktoriaus gali viršyti 10 000 eurų. Čia – siauro fiuzeliažo lėktuvų pilotai. Skraidančių pačiais didžiausiais lėktuvais algos gerokai viršija šiuos skaičius.