Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas, sako, kad pavasarį prognozės buvo labai optimistiškos, net mokslininkai prognozavo, kad derlius gali būti geras arba labai geras. Ūkininkai buvo kiek skeptiškesni. Šiandien nukūlėme vidutinės kokybės vidutinio dydžio derlių. Pagal kiekį tai daugiametis vidurkis, tačiau kokybė prastesnė nei tikėtasi.
Apie tai kalbėta laidoje „Verslo požiūris“.
„Kokybė nustebino ir ne gerąja prasme. Tikėjomės, kad ji bus aukštesnė. Netgi grūdų, kurie buvo nuimti iki liepos 29 d. didžiosios audros kokybė nėra aukšta, o po audros ji dar suprastėjo“, – dėlioja A. Macijauskas ir sako, kad kainos skirtumas tarp aukščiausios kokybės, kurios tikėtasi ir kuri paprastai būdavo gaunama mūsų laukuose ir dabartinės, tai 10-15 proc., o kartais ir daugiau. Kaip javus pardavinėja pats A. Macijauskas – laidoje.
Karolis Šimas „Agrokoncerno grūdų“ generalinis direktorius, sako, kad javapjūtė praktiškai baigta, liko tik pupos ir ūkio pajamos priklauso nuo to, kada ūkininkas nusprendė parduoti derlių. Tie, kurie rizikavo ir laukė kol kas pralaimi. Kainos toliau leidžiasi žemyn. Biržoje už kviečių toną apie 213 eurų. Palyginimui gegužę kainos buvo 50 eurų už toną didesnės ir gana daug žemdirbių tuo pasinaudojo. Už rapsų toną buvo galima gauti iki 500 eurų. Jo prognozuojamas derlius apie 7,5 mln. t.
„Lyginant su pernai metais kainų skirtumas ženklus. 30 eurų už toną, jei derlingumas normalus, tai reiškia 200 eurų iš hektaro ir tai gali būti visas pelnas. Kritimas tęsiasi ir požymių, kad pasaulyje gali pritrūkti javų nėra. Žinoma, yra ir kita pusė – buvo mažesni ir įdėjimai. Pigo trąšos. Viską sudėjus, metai nebus ypatingi, bet pelningi. Derlius šiek tiek geresnis nei pernai. Tai gera naujiena, tačiau kainos žemdirbiams galėtų būti ir aukštesnės“, – kiek anksčiau „Delfi“ yra sakęs Andrius Pranckevčius, „Kauno grūdų“ generalinis direktorius.
Su miežiais, kvietrugiais „liūdnoka“.
„Jei kainos „pramuš“ 220 eurų už toną vadinamąjį kanalą jos gali kristi iki 200 eurų už kviečių toną. Taip nutiko, ar kainos dar kris neaišku. Ar kainos sugrįš nesiimu spėlioti, nes kainos realiai krenta trečius metus. Nėra kuo džiaugtis. Kai kurių kultūrų auginimas, ypatingai jei gamta padarė nuostolių, gali tapti nuostolingu. Žinoma, jei žmogus kūlė 7,5-8 tonas žieminių kviečių iš hektaro, jis uždirbs. Jei kulia 6 tonas ir nepardavė gegužę, dirbs nuostolingai“, – aiškina K. Šimas.
A. Macijauskas analizuoja, kad grūdų kainos grįžo į 2020 m. prieškarinį lygį, tačiau žaliavos ir trąšos kur kas brangesnės nei tada. Todėl dabar grūdai per brangūs lyginant su bendromis sąnaudomis.
„Ūkininkams nebus lengvi metai. Normali kaina turėtų būti kviečių apie 250 eurų už toną, o rapsų apie 500. Panašios jos buvo sezono pradžioje. Dėl to rekomenduojame diversifikuoti rizikas ir derlių pardavinėti nuolat – pavasarį, rudenį, žiemą. Dalis taip ir daro, tačiau dideli kiekiai dar nerealizuoti. Visgi, jei ūkis kūlė bent 7 tonas iš hektaro kviečių, dirbs pelningai.“, – dėlioja A. Macijauskas.
K. Šimas sako, kad dauguma rapso derliaus jau parduota, nes jo kaina buvo gana gera net per pačią javapjūtę. Žmonės fiksavo išankstinius sandorius. Tai reiškia, kad ši kultūra bus pelninga. Dėl kviečių sprendė labai individualiai – kainos fiksuotos mažiau nei pusei kviečių, miežių derliaus.
Įdomu tai, kad žirnių ir pupų kaina nekrito. Nuo sezono pradžios šios kultūros pabrango apie 10 eurų už toną.
„Galbūt reikia parduoti ankštines kultūras, kurios bent jau pelningos ir galima laukti, gal atšoks kviečių ar miežių kaina. Ar taip bus niekas nežino“, – dėsto K. Šimas ir sako, kad pelningai dirbti įmanoma, tačiau reikia išmanumo kada ir ką parduoti.
Tačiau jis pabrėžia, kad taip gali žaisti tik didesni ūkiai. Patys smulkiausi, kurie nesurenka minimalaus kiekio – 50 t kurios nors kultūros – priverstas grūdus parduoti tiesiai iš lauko. Juos gelbėja tik tai, kad kainų griūtis įvyko jau po javapjūtės. Problema, kad javų kokybė prastesnė nei pernai ir tai taip pat mažina kainą. Vyrauja II ar III ir netgi IV klasė. Prieš keletą metų mes auginome daugiausia Ekstra klasę. Tam paaiškinimas ne tik gamta – tiesiog pritrūko trąšų, nes kelis metus iš eilės žemei jų duodame vis mažiau.
Kalbant apie rinkas, Nigerijoje dar pavasarį buvo sudaryti išankstinės sutartys, tai gelbėja. Šiek tiek vežame į Pietų Afrikos Respubliką. Mus gelbsti tai, kad Rusijoje taip pat labai prasta kokybė, tačiau pačių blogiausių javų kol kas neaišku kur realizuoti. Šiandien prasčiausi IV klasės kviečiai sąlyginai pigūs. Jų pilna visur ir jiems sunku rasti rinką. Už III klasės kviečius ūkininkams moka apie 160 eurų, už IV 150 eurų.
„Jie derlius buvo prastas ir kokybė bloga, tai iš ūkio gauti nors minimalų pelną šiemet praktiškai neįmanoma. Galbūt bendrai visas sektorius dirbs pelningai, tačiau atskiri regionai ir ūkininkai patirs nuostolių“, – vertina A. Macijauskas.
K. Šimas sako, kad ūkininkai, kurie sandėliuoja grūdus ir laukia kada kainos pakils, pinigus gali prarasti ir dėl sandėliavimo. Derlių reikia nuolat prižiūrėti. skaičiuojama, kad vienas mėnesis saugojimo tai vienas procentas kainos. 10 eurų už toną kviečių kainos didėjimas nekompensuoja mėnesio saugojimo sąnaudų. 20 eurų už toną jau pelninga.
