Slopstant tradicinių duonos gaminių populiarumui, duonos kepėjai seka paskui vartotojų pasirinkimą. O šie, ypač jaunos kartos duonos valgytojai, linkę rinktis tai, kas greita vartoti ir patrauklu akiai. Ekspertai pastebi, kad tai yra europietiška tendencija. Tačiau kai kurie natūralios duonos kepėjai pratina europiečius prie lietuviškos juodos duonos ir tai jiems pavyksta.
Pastaruoju metu ryškėja dar vienas aspektas – duonos valgytojai perka miltus ir patys kepa duoną. Tai gera patirtis, kai bet kokiomis sąlygomis galima apsirūpinti būtiniausiu produktu.
Orientuojasi į natūralius produktus
Jau kuris laikas pastebima, kad tradicinės juodos duonos rinka traukiasi, o įvairių kvietinių gaminių – plečiasi. Tiesa, ryškiau tokias tendencijas jaučia stambūs gamintojai, tai, aišku paliečia ir mažesnes kepyklas, tačiau šios labiau orientuojasi į tradicinius ar išskirtinius gaminius ir formuoja ištikimų pirkėjų ratą.
Šiemet fiksuojami nauji ženklai duonos ir konditerijos kepinių gamybos rinkoje – Suomijos kapitalo tarptautinė kepinių ir konditerijos gamybos grupės „Fazer“ bendrovė „Fazer Lietuva“ atleidžia 182 darbuotojus. Tokią informaciją dar vasaros pradžioje pateikė Užimtumo tarnyba. Pati bendrovė dar šiemet balandį pranešė svarstanti Baltijos šalyse veikiančias kepyklas sujungti į vieną padalinį, kuris veiktų Latvijos mieste Ogrėje.
Tai, kad stambus gamintojas traukiasi iš Lietuvos, yra prastas ženklas šalies ekonomikai, bet mažesni gamintojai svarsto, jog jau kuris laikas stebimi pokyčiai duonos rinkoje gali būti palankūs tiems kepėjams, kurie orientuojasi į išskirtinę kokybę, natūralumą ir puoselėja tautinį kulinarinį paveldą.
Kokios bebūtų mitybos tendencijos, vienokio ar kitokio formato duonos gaminiai – kasdienis produktas ant daugelio stalo. Ir labai svarbu, kad bet kokiomis sąlygomis būtume aprūpinti vienu būtiniausių produktų.
Ukmergės rajone pats grūdus auginantis, iš jų miltus malantis ir duoną kepantis ūkininkas Nerijus Kriaučiūnas džiaugiasi, kad jau apie dvidešimt metų nenuvilia tradicinės duonos gerbėjų, kartu primindamas, kokią natūralią ir sveiką duoną valgydavo mūsų protėviai.
Jis yra senojo kepimo amato tradicijų puoselėtojas, senovinį receptą paveldėjęs iš močiutės, o jo kepta duona žymima tautinio kulinarinio paveldo ženklu. Ūkininkas kepa juodą rudinę duoną, tradicinį senovinį kvietinį pyragą, ragaišį ir dar vienos rūšies šiuolaikiškesnę duoną.
Nerijus sutiko, kad duonos gaminių rinkoje jau kuris laikas jaučiamas naujų vėjų dvelksmas, tačiau kartu tvirtėja ir natūralumą vertinančių vartotojų pasirinkimas.
„Jeigu ieško juodos ruginės duonos, tai renkasi kuo natūralesnį produktą, dabar populiari becukrė duona. Bet nesakyčiau, kad juodos duonos populiarumas augtų, nes daug kas pripranta prie kvietinės duonos, mes europėjame. Bet Lietuvoje yra žmonių iš Europos, kurie juodos duonos gimtinėje neturi, jie tik ją atranka, yra užsieniečių, kuriems patinka juoda tradicinė duona“, – kalbėjo ūkininkas ir duonos kepėjas, per dvidešimt metų suformavęs nuolatinių pirkėjų ratą. Tai daugiausia Kauno ir Vilniaus gyventojai.
Taip pat jis teigė negalintis sakyti, kad nišinės juodos duonos rinka traukiasi, pats to sakė nejaučiantis. „Tie, kurie tokią duoną anksčiau valgė, suprato raugintos duonos naudą, tai ir toliau ją perka. Ir ši tendencija, sakyčiau, tik stiprėja“, – sakė N. Kriaučiūnas.
Daugiau perka miltų
Duonos kepėjas teigė šiemet matantis tam tikrus pirkėjų pasirinkimo pokyčius. „Kalbos apie krizę ir problemas skatina žmones taupyti, jaučiu, kad išaugo ne gatavų produktų, bet miltų pirkimas. Aišku, yra kad užsieniečiai, prancūzas ar italas, perka pas mane miltus, kepa labiau tradicinę savo duoną. Ir mūsų vartotojai visur keliauja, ir ten, kur juodos duonos valgymo tradicijų mažai, tai ir pas mus ateina toks vartojimas“, – pokyčius jaučia N. Kriaučiūnas.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad didesnio miltų pirkimo tendencija nėra tokia ryški, kokia buvo 2008 m. ar ekonominei krizei įsibėgėjus. Tuomet miltus šluote šlavė.
„Dabar matosi, kad miltų perkama daugiau, bet ne tiek daug, kai buvusios ekonominės krizės metais. Jaučiasi, kad žmonės taupo, jie daugiau gamina namuose, mažiau lankosi restoranuose, kavinėse“, – pastebėjo duonos kepėjas.
Gamintojai prisitaiko prie pokyčių
Kelmės rajone veikiančios bendrovės „Šaukėnų duona“ vadovas Gintautas Saunorius nedvejodamas tvirtino, kad duonos vartojimas mažėja, ir tai jaučia visi kepėjai – tiek rinkos gigantai, tiek ir mažesnės įmonės.
„Rinkos mažėjimas juntamas gal jau porą metų. Mes nesame dideli, kad konkuruotume su rinkos banginiais, orientuojamės į vietinį ir regioninį pirkėją. O mūsų „arkliukas“ – duona iš natūralių produktų ir natūrali, nepagreitinta jos gamyba“, – aiškino G. Saunorius.
Tiesa, jis teigė, kad duonos rinkos mažėjimas nėra jau toks ženklus, bet visgi pastebimas.
„Biržų duonos“ vadovas Andrius Kurganovas antrino, kad jau kuris laikas pastebima, kad mažėja duonos vartojimas. Anot jo, žmonės randa kitų produktų, kuriuos integruoja į savo mitybą ir pakeičia duoną. Tai ir džiovintos duonelės, kiti užkandžių kategorijos produktai, kurių paklausa kasmet didėja.
„Aišku, kad tokius pokyčius matome, bet kadangi nesame tik duonos gamintojai, tai sumažėjusią dalį atsveriame kitų kategorijų produktais. O šių produktų populiarumas yra stabilus arba augantis, pagal tai ir orientuojamės, kur labiau investuoti, o kur – mažiau“, – kalbėjo A. Kurganovas.
„Biržų duonos“ vadovas atkreipė dėmesį, kad negalima būtų sakyti, jog žmonės nustoja valgyti tradicinę duoną, ją tikrai renkasi, tik gal mažesniais kiekiais.
„Turbūt natūraliai susiklostė tokia situacija, juk dabar ir mažesnių šeimų yra Lietuvoje, mažiau reikia ir duonos, nei buvo įprasta valgyti prieš kokių dvidešimt metų. Gamintojams tenka prisitaikyti prie rinkos pokyčių, tie, kurie gebės lanksčiai reaguoti ir atliepti vartotojų poreikius, ir toliau sėkmingai dirbs“, – įsitikinęs Biržų krašte veikiančios kepyklos vadovas.
Vartojimo įpročius keičia mados
Duonos kepėjai sako, kad jų gaminių pasirinkimui didelę įtaką turi besikeičiantis požiūris į mitybą.
„Galvojame, kad lemiamas veiksnys, turintys įtaką duonos rinkai, yra besikeičiantys vartotojų įpročiai. Jaunimas dabar yra linkęs rinktis pusfabrikačius, o mūsų duona nėra tokia. Jaunoji karta nenori gamintis, jiems labiau priimtini tokie produktai, kuriuos iš karto gali vartoti, perka tai, kur jau viskas sutepta, pritepta – tik dėkis į burną“, – sakė G. Saunorius.
Jo teigimu, mitybos įpročius labai veikia ir propaguojamos mados. O tam pirmiausia imli jaunoji karta. „Kai atsiranda viešų kalbėtojų, kad duona nėra naudinga ir t. t., tai atsiliepia ir vartojimui, – pastebėjo „Šaukėnų duonos“ direktorius. – Taip jau buvo, pavyzdžiui, dėl sviesto, kažkada sakė, kad jis blogas produktas ir visi ėmė valgyti margariną, paskui peikė margariną ir teko grįžti prie sviesto.“
Pasak A. Kurganovo, mados veikia kiekvieną pramonės šaką, ne išimtis – ir maisto pramonė. „Manau, kad naujos mados sumažino ruginės duonos vartojimą, dalį šios rinkos paėmė sumuštinių duonos – kvietinės, baltos, patogiai vartojamos. Jos sudėtimi gal ne visiškai atliepia ruginę duoną, bet jaunesni žmonės renkasi lengvesnius produktus, bet nebūtinai geresnius organizmui. Bet vartotojas pats priima sprendimą ir renkasi“, – sakė „Biržų duonos“ vadovas.
Jo manymu, gamintojų pareiga būtų komunikuoti ir kiek įmanoma vartotojams paaiškinti, kas yra sveikiau ir naudingiau organizmui, o kas – galbūt mažiau sveika.
„Manau, kad lietuviai yra smalsūs pirkėjai, jie stengiasi nagrinėti etiketes, produkto sudėtį, bet jaunesnė karta nori greitumo ir lengvumo, ką realiai ir duoda kvietiniai gaminiai. Bet yra nemaža dalis žmonių, kurie perka ir ruginę duoną, tik ne tokiomis didelėmis apimtimis“, – pastebėjo A. Kurganovas.