Apie tai, kaip šiandien tą situaciją mato ir psichologai, ir darbdaviai, kalbamės su abiem pusėmis. Ir vieni, ir kiti dalijasi receptais, kuriuos taiko tiek savo klientams, tiek savo darbuotojams.
Verslo psichologijos magistrė, koučingo specialistė, Geštalto psichoterapijos praktikė Ugnė Juodytė taip pat atkreipia dėmesį, kad daugėja perdegimo atvejų.
„Žmonės patiria ilgalaikį stresą: dėl nežinios, baimės dėl darbo vietos išlaikymo, savo ir artimųjų sveikatos, suvaržymų ir tai turi pasekmes, – atsirandančias fizines ar psichines ligas, sveikatos svyravimus. Apklausą atlikusi viena didžiausių atrankų kompanijų „Indeed“ skelbia, kad iš 1500 apklaustų amerikiečių, net 52 proc. patiria perdegimo simptomus. Lietuvoje pastebiu tendenciją, kad daugėja klientų, besikreipiančių dėl ilgalaikio streso, nerimo, suprastėjusios miego kokybės, apatiškumo“, – komentuoja pašnekovė.
Psichologė teigia šiuo metu ir pati dirbanti su keliomis organizacijomis, kurios savo darbuotojams siūlo galimybę esant poreikiui kreiptis į psichologą: „Tokių atvejų, kai priimamas psichologas į organizaciją streso, pandemijos pasekmių palengvinimui kol kas Lietuvoje nežinau, bet tikiu, kad yra.“
Pasak specialistės, organizacija gali labai padėti žmonėms, o būdai gali būti įvairūs. Tarkime, edukacija, kas yra perdegimas, kaip sau padėti, kaip atsipalaiduoti, mažinti įtampą.
„Organizacijos kultūra turi palaikyti žmogaus darbo ir poilsio balansą, koncentruotą darbą, nuolatinį darbuotojų jausenos pulso jautimą, mokyti dėmesingumo praktikų“, – patarimais dalijasi psichologė.
O tiems, kurie patiria perdegimą nuo ekranų, U. Juodytė pataria siūlyti kitokius bendravimo būdus. Vienas jų – susirinkimai, kai visi darbuotojai vaikšto ir susijungia pokalbiui telefonu be kamerų.
„Reikia darbuotojus skatinti kuo daugiau judėti, mankštintis, sveikai maitintis ir vartoti pakankamą skysčių kiekį, edukuoti juos apie miego kokybės svarbą ir kitus būdus“, – įvairius receptus, kurie galėtų žmonėms susidoroti su vidinėmis problemomis, siūlo pašnekovė.
Kalbant apie tai, kokias pasekmes tai gali turėti ateičiai, pasak psichologės, liūdniausios pasekmės, kad vis daugiau žmonių patirs perdegimo sindromą, kuris pasireiškia:
Lėtiniu psichiniu nuovargiu;
Lėtiniu fiziniu nuovargiu;
Lėtiniu liūdesiu;
Depresija.
Paklausta, kokius klientus jai pačiai dažniausiai tenka konsultuoti, U. Juodytė sakė, kad gyvenimas yra įvairus, tad ir žmonių ateina su skirtingomis istorijomis bei iššūkiais, tačiau per paskutiniuosius metus labai stipriai padidėjo žmonių, kurie negali atsistatyti patys po patiriamo streso, kuriuos ištinka panikos atakos, pasireiškia nerimo sutrikimai, negalėjimas kokybiškai miegoti, noras atsiriboti nuo žmonių, apatiškumas, atidėliojimas, psichosomatiniai skausmai.
Jos teigimu, žmonės ieško įvairiausių būdų, kaip sau padėti: „Tačiau svarbu suprasti, jog vaistai dažniausiai šalina ne priežastį, o pasireiškiančius simptomus. Tad lygiagrečiai vaistų svarbu sau padėti, keičiant rutiną, kokybiškai judant, valgant, mokantis atsipalaiduoti, ilsėtis.“
Apimti baimės ir vienišumo jausmo
Su pasauline pandemija gyvename jau beveik pusantrų metų ir, pasak įmonės „Darbo psichologija“ vadovės Gretos Botnevienės, šis laikotarpis, kai pakito darbo, šeiminės aplinkos ir buities sąlygos, daro didelę įtaką darbuotojų savijautai.
Ji pastebi, kad darbuotojus nepriklausomai nuo jų darbo specifikos paveikė įvairūs, su pandemija susiję stresoriai. Šis poveikis gali pasireikšti per tam tikras išreikštas baimes, nerimą dėl ateities, sveikatos ar darbo vietos. Šiandieninėje visuomenėje pasitaiko atvejų, kai darbuotojai jaučiasi vieniši arba susiduria su adaptacijos prie pakitusių darbo arba gyvenimo sąlygų sunkumais.
„Iš verslo perspektyvos galiu tik pasidžiaugti, kad dauguma įmonių tikrai daug investavo į savo darbuotojus ir jų gerą psichologinę savijautą. Investicijos nebūtinai turi būti materialios. Tam pasiekti yra įvairių būdų, tokių kaip konferencijos su darbuotojais nuotoliniu būdu, tokios tradicijos, kaip virtualios kavos pertraukėlės, įvairūs streso valdymo mokymai ir kita. Individualios psichologinės konsultacijos įmonėse šiuo metu nėra plačiai taikomos, labiau žiūrima per kitą prizmę t.y. darbuotojų švietimo ir mokymo aspektus“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, nepamirškime, kad nerimas ir stresas vienu ar kitu atveju mus lydi visą gyvenimą, tik vieni moka su šiais faktoriais tvarkytis, kitiems reikia pagalbos: vidinės motyvacijos, žinių ar kitų asmenų pagalbos: „Manau, kad svarbiausia šiai dienai yra įsiklausyti į darbuotoją ir jo poreikius, nes vienos auksinės taisyklės visiems atvejams nebus. Kaip vieną iš pagrindinių priemonių galima būtų paminėti empatiją ir kūrybiškumą, taip pat svarbu išlaikyti dienos režimą ir darbo bei poilsio balansą.“
Pasak pašnekovės, tos įtampos ir psichologinio diskomforto pasekmės ateičiai gali būti labai įvairios, tačiau įžvalgas reikėtų daryti labai atsargiai, nes mes tiksliai nežinome, kiek dar laiko gyvensime šioje pakitusioje situacijoje: „Šiai dienai yra svarbu didinti asmenų psichinės sveikatos raštingumą, suteikti skubią pagalbą didžiausioms rizikos grupėms ir turėti aiškų veiksmų planą bei komunikuoti su darbuotojais, išpildant šiuos faktorius, tuomet būtų galima manyti, kad pasekmes galima būtų bent iš dalies sušvelninti.“
„Darbo psichologija“ įmonės vadovė atkreipia dėmesį, kad ne tik pandemijos metu, bet ir anksčiau asmenys turėjo vienų ar kitų sveikatos sutrikimų, todėl svarbiausia nebijoti kreiptis pagalbos ir pradėti kalbėti garsiai apie savo savijautą, o taip pat neužsiimti savigyda, o kreiptis į specialistus.
„Labai svarbu yra palaikyti gerą dvasinę savijautą, tuo metu jeigu asmuo bus apsvaigęs nuo nervinę įtampą slopinančių vaistų, tai pasiekti bus sudėtinga. Geriau mokytis įvairių atsipalaidavimo būdų, atrasti mėgstamą veiklą ar užsiėmimą ir palaikyti gerą savijautą ir asmeninio gyvenimo balansą“, – patarė G. Botnevienė.
Parengė gerovės programą
„Pavasaris visiems buvo emociškai sunkus laikotarpis, – neslepia kompanijos „Ignitis grupė“ Žmonių ir kultūros departamento vadovė Renata Augustaitienė. – Izoliacija, kelionių draudimai, jokių galimybių socializuotis ar mėgautis pramogomis bei kultūros renginių nebuvimas visus žmones buvo privedę prie emocinio išsekimo ir depresyvių nuotaikų. Kadangi didžioji dalis dirbome iš namų, nebeliko jokio balanso ir darbas kartais tapdavo ta vienintele „pramoga“ ar galimybe pabūti „tarp žmonių“. Bet tokios rutinos veda tiesiai prie perdegimo.“
Energetikos bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad įmonė reguliariai apklausia darbuotojus apie jų savijautą.
„Esame paruošę nuotolinio darbo susitarimų playbook'ą, kuriame akcentuojame reguliarių individualių pokalbių su darbuotojais svarbą, kuomet kalbamės labiau ne apie darbus, bet apie savijautą. Turime ir atitinkamus mokymus. Rekomenduojame, kaip susidėlioti sveiką balansą, kitaip tariant – rutinas. Įsivardijome ir tai, kad susitikimams darbo metu skirsime tik tam tikras valandas, kad kitą laiką turėtume kitiems svarbiems darbams. Toks sprendimas atsirado tuomet, kai virtualių susitikimų skaičius išaugo itin gausiai“, – sakė R. Augustaitienė.
„Ignitis“ įmonės viduje neseniai buvo atlikta vadovų apklausą apie jų savijautą, apie iššūkius dirbant su virtualiomis komandomis ir jaučiamą pervargimą. Rezultatai parodė, kad vis tik vadovai labiau jaučia įtampą ir pervargimą, nes turi rūpintis ne tik savo, bet ir savo komandų gerove. O tai, anot pašnekovės, daryti virtualiai yra gan sunku.
„Reaguodami į aplinką ir apklausų rezultatus paruošėme išsamią gerovės programą“, – sakė ji.
„Ignitis“ Žmonių ir kultūros departamento vadovė patikino, kad psichologinė pagalba įmonėje nuolat teikiama jau pusantrų metų, o šiemet ji taikoma ir darbuotojų šeimos nariams.
„Šiuo metu visus akcentus dedame į atostogų laikotarpį ir efektyvų poilsį bei galimybes susitikti su komandomis gyvai ir atrasti vieniems kitus iš naujo arba susipažinti su komandos naujokais. Juk per karantiną prisijungė nemažai naujų kolegų, su kuriais daugelis dar gyvai nebendravo“, – sakė pašnekovė.
Sudarė sutartį su psichologu
„Nuo pat kovido pandemijos pradžios periodiškai atliekame darbuotojų apklausas apie tai, kaip jie jaučiasi, kas jiems kelia įtampą, kaip darbuotojai vertina įmonės teikiamą pagalbą, ko jiems reikėtų papildomai, kad jaustųsi saugiau ir geriau, kokius darbo organizavimo klausimus turėtume patobulinti“, – komentavo vienos didžiausių fasadų rangovių Šiaurės Europoje, kompanijos „Staticus“ personalo vadovė Jūratė Rasiulienė.
Šios apklausos atskleidė, kad 80-90 proc. darbuotojų jaučiasi pakankamai gerai ir įmonės darbo organizavimo būdas ir papildomos suteikiamos priemonės ir pagalba jiems leidžia produktyviai dirbti ir palaikyti psichinę sveikatą.
Be to, daugiau apie pusę tūkstančio darbuotojų įdarbinusi įmonė nuo pandemijos pradžios yra sudariusi sutartį su patyrusiu psichologu, kuris padeda darbuotojams spręsti kylančius ne tik darbo, bet ir asmeninius iššūkius.
„Džiaugiamės, kad mūsų žmonės neužsidaro savyje, bet drąsiai kreipiasi pagalbos, – sakė pašnekovė. – Taip pat dalinamės informacija ir patarimais kaip organizuoti nuotolinį darbą išlaikant gyvenimo ir darbo balansą. Organizuojame streso valdymo, emocinės kompetencijos mokymus.“
Personalo vadovė įvardijo ir kitus dalykus, kurie padeda nepalikti žmonių su juos kamuojančiomis problemomis: „Organizuojame įvairaus dydžio grupių nuotolinius renginius bei iniciatyvas, o taip pat bendras veiklas, kurios skatina fizinį aktyvumą. Jau turėjome ėjimo iššūkį, dviračių žygį, bėgimo iniciatyvas. Planuojame ir daugiau aktyvių veiklų vasaros laikotarpiu.“
J. Rasiulienės žodžiais, nuolat stebimos darbuotojų nuotaikos ir darbingumas, kad laiku pastebėjus pirmuosius signalus darbuotojui būtų suteikta reikiama pagalba: „Kartais tai ilgos atostogos, kartais papildoma pagalba užduotims atlikti, kartais pagalba sudėliojant darbo ir projektų prioritetus. Kiekvienas toks atvejis yra individualus.“