Vežėjų paslaugų stygius sudomino ir sukčius. Jau ne vienas verslininkas skundžiasi, kad pasinaudoję naujai susikūrusių firmelių paslaugomis, jie stipriai nudegė.
Perka naujus, parduoda senus
Didžiausią nuosavų vilkikų parką Europoje valdančios kompanijos „Girteka“ Marketingo ir komunikacijos vadovas Simonas Bartkus neslepia, kad vilkikų gamintojai visame pasaulyje susiduria su gamybos sutrikimais.
„Tie sutrikimai dažnai aiškinami lustų, reikalingų kompiuterizuotoms sistemoms vilkikuose veikti, o taip pat kitų reikalingų detalių trūkumu. Ir nors šiuo metu vilkikų paklausa itin didelė, ne visi gamintojai turi galimybę gamybos pajėgumus operatyviai padidinti ir šiuos poreikius atliepti. Iš dalies problemą sukūrė ir pasaulį užklupusi pandemija, kai tikėdamiesi krizės, pandemijos pradžioje dalis vilkikų gamintojų sumažino gamybos apimtis. Tačiau įvyko priešingai – po trumpo sukrėtimo pervežimų paslaugų paklausa tik dar labiau išaugo“, – komentavo S. Bartkus.
Būtent tai nulėmė, kad vilkikų pristatymas vėluoja, o jų kainos kyla.
„Būdami didele įmone, priklausomai nuo pokyčių tiekimo grandinėje šią situaciją galime subalansuoti pirkdami naujus ir parduodami jau panaudotus vilkikus. Mums taip pat padeda ir ilgalaikės, glaudžios partnerystės su gamintojais – jiems esame itin didelis, didžiausią nuosavų vilkikų parką Europoje valdantis klientas“, – sakė transporto ir logistikos paslaugas teikiančios „Girtekos“ atstovas.
Kasmet – po 7 tūkst. naujų vairuotojų
Ne mažesnė problema rinkoje yra vilkikų vairuotojų stygius. Transporto paslaugas teikiančios kompanijos ieško įvairių sprendimų – samdo vairuotojus iš trečiųjų šalių, vilioja atlyginimais, gerina darbo ir poilsio sąlygas.
„Pasaulyje vis stipriau įsismarkaujanti tiekimo grandinių krizė dar labiau išryškino masinį vairuotojų trūkumą visame pasaulyje, – sakė pašnekovas. – Gaila, kad ši profesija jaunajai kartai tampa vis mažiau patraukli, nors tarptautinių pervežimų poreikis gabenti prekes vilkikais tik auga – pasaulį toliau kausto pandemija, auga elektroninės komercijos apimtys, pagal naujai įsigaliosiančius Mobilumo paketo reikalavimus Rytų šalyse įsikūrusiems vežėjams reikia daugiau vairuotojų vieno vilkiko aptarnavimui ir kt. Sudėjus augimą, natūralią kaitą ir didesnį vairuotojų vienam vilkikui poreikį, iš viso šiemet baigiame pasamdyti apie 7 tūkst. naujų vairuotojų Europoje ir Rytų šalyse. O kitąmet planuojame jų pasamdyti dar tiek pat.“
Vairuoti vilkiko jaunimas nesigundo
„Girtekos“ atstovo nuomone, vairuotojo darbo atlygis nėra svarbiausias rodiklis, kuris skatina pasirinkti ar palikti šią profesiją.
„Vienas svarbiausių faktorių – darbo sąlygos. Mes džiaugiamės, kad savo komandos nariams vairuotojams galime pasiūlyti ne tik konkurencingą atlygį, bet ir kitų labai svarbių privalumų. Vienas iš pačių svarbiausių – modernios darbo priemonės. Itin modernūs, naujausia technologine įranga aprūpinti vilkikai pirmiausia užtikrina geriausią vairuotojų patirtį, taip pat prisideda prie saugumo keliuose, išskiria ir mažiau anglies dvideginio (CO2), todėl yra draugiškesni aplinkai“, – komentavo kompanijos atstovas.
S. Bartkus patikino, kad jo atstovaujama kompanija intensyviai investuoja į naujų darbuotojų ruošimą ir esamų darbuotojų tobulinimąsi: „Mūsų „Vairuotojų akademijoje“ vairuotojai kelia savo kvalifikaciją baigdami saugaus vairavimo, vairavimo žiemos sąlygomis, tarptautinių pervežimų ir kitas programas. Motyvacinės programos „Eko lyga“ pagalba skatiname kolegas vairuoti saugiai ir ekologiškai, t.y., taip, kad vairuojant vilkiką į orą būtų išleista kuo mažiau anglies dvideginio. Šios programos dalyvius papildomai motyvuojame finansiškai.“
Pašnekovo teigimu norint, kad vairuotojo profesija taptų patrauklesnė jaunajai kartai kartu su kitais rinkos dalyviais ir suinteresuotomis institucijomis reikia įdėti kur kas daugiau pastangų.
„Visų pirma, svarbu investuoti į infrastruktūros keliuose gerinimą – įrengti daugiau stotelių pailsėti ir pernakvoti ar nusiprausti. Kartu turime kalbėti apie tai, kokį svarbų ir reikalingą darbą atlieka vairuotojai – šios profesijos įvaizdžio gerinimas – taip pat reikšmingai prisidėtų prie jaunimo pasirinkimo tapti tolimųjų reisų vairuotojais“, – sakė „Girtekos“ atstovas.
Sukčiai naudojasi situacija
Neseniai vienos verslo organizacijos atstovė pasidalijo istorijomis apie tai, kad ieškodami išeities, kaip laiku nugabenti savo produktus užsakovams, verslininkai neretai užkimba ant sukčių kabliuko. Tuo pasinaudoja naujai susikūrusios firmelės, kurios pasiūlo vežėjų paslaugas, o tada dingsta su kroviniais arba juos nugabena ne tais adresais. Verslininkė prasitarė, kad tai ypač aktualu riboto galiojimo produktus kuriančiam verslui, kurio kroviniai negali ilgai laukti.
„Girtekos“ Marketingo ir komunikacijos vadovas S. Bartkus neslepia, kad apie tokius atvejus yra girdėjęs.
„Gaila ir apmaudu, kad taip apgavikai teršia visų transporto srities darbuotojų vardą. Šiuo atveju galime pasakyti, kad tokios situacijos tik dar kartą įrodo, jog savo kroviniams pervežti svarbu pasirinkti tinkamą, rinkoje savo vardą jau turintį partnerį“, – sakė jis.
Jam antrina ir kompanijos „Ad Rem Transport“ vadovas Antanas Šimelis. Jo manymu, nusikaltimų turbūt pasitaiko visuose verslo sektoriuose, tad ne išimtis ir transportas.
„Dabar ypač populiarėjant įvairioms internetinėms transporto ir krovinių platformoms nusikaltėliai bando pasinaudoti ten vežėjų ieškančiais klientais. Esu ir aš girdėjęs apie tokius atvejus, kai krovinio užsakymas „atiduodamas“ suklastotam vežėjui ir vėliau „pradingsta“. Tačiau tai labiau išimtiniai atvejai. Dažniau pasitaiko, kad vežėjus tiesiog apvagia sunkvežimių parkavimo aikštelėse vairuotojams sustojus privalomo poilsio pertraukų metu. Ne paslaptis, kad transporto verslas yra rizikingas ir čia susiduriama su įvairiomis situacijomis, kurios gali pasibaigti nuostoliais ir dideliais praradimais. Lengvų kelių transporte nėra“, – sakė pašnekovas.
„Tokių apsimetusių vežėjų buvo visais laikais. Tai įmonės, kurios neturi jokios istorijos, jokio kapitalo, įdirbio ar nuolatinių klientų. Jos neturi kuo rizikuoti, taigi pasitaiko atvejų, kai bandoma pasipelnyti iš neteisėtos veiklos – krovinio vagysčių, – kalbėjo didžiausios Klaipėdos regiono darbdavės, transporto ir logistikos paslaugas teikiančios bendrovės „Vlantana“ valdybos pirmininkas Vladas Stončius. – Pasitaiko schemų, kai geriau įgudęs vagis visų pirma įgyja užsakovo pasitikėjimą – nugabena vieną ar kelis krovinius ir tik pasitaikius didesnės vertės produkcijai, – elektronikai, alkoholiniams gėrimams ir pan. krovinys yra pavagiamas. Tokie apsimetę vežėjai išties daro neigiamą įtaką sektoriaus reputacijai, o taip pat kelia didelius iššūkius naujai įsikuriančioms mažoms transporto įmonėms įrodyti, kad jos yra vertos pasitikėjimo.“
Jo teigimu, būtent toks kai kurių rinkoje esančių vežėjų nepatikimumas lemia, kad jo valdoma kompanija savo klientams krovinius dažniausiai gabena nuosavomis transporto priemonėmis.
„Ekspedijuoti didelės vertės arba rinkoje paklausius krovinius, kuriuos lengva parduoti, mūsų bendrovėje griežtai draudžiama. „Vlantana“ skiria ypatingai didelį dėmesį gabenamų krovinių saugumui, visos mūsų puspriekabės turi sumontuotas unikalias ir patentu saugomas elektronines spynas, kurios įgalina puspriekabės duris atidaryti tik per atstumą, tokį atrakinimą patvirtinus transporto vadybininkui. Įmonės teritorijoje taip pat veikia AMIC monitoringo centras, kuriuo darbuotojai stebi krovinių judėjimą 24/7, kas mums leidžia atitikti aukščiausią saugumo standartą – TAPA1“, – komentavo „Vlantanos“ valdybos pirmininkas.
Vartojimas auga, užsakymai smulkėja
Paklaustas, ar tiesa, kad rinkoje šiuo metu katastrofiškai trūksta ne tik konteinerių, bet ir vilkikų, A. Šimelis sakė, kad epitetas „katastrofiškai“ gal nėra visiškai teisingas, bet taip, šiuo metu rinkoje yra susiklosčiusi ne itin palanki situacija.
„Šiais pandemijos metais susiduriame su naujais iššūkiais, tarp kurių labiau išsiskiria vis dar keletą kartų „užaugusi“ konteinerių gabenimo kaina iš Azijos, o aukštą kainą palaiko ir konteinerių disbalansas ir ribotos laivybos linijų „pastangos“. Žinoma, yra dar objektyvūs trikdžiai uostų terminaluose. Tarkime, Kinija laikosi griežtos COVID-19 prevencijos ir dėl atsirandančių ligos atvejų stabdo darbą, todėl ir taip vėluojantys kroviniai užstringa dar ilgiau“, – trukdžius, su kuriais susiduria vežėjai, vardijo pašnekovas.
Pasak transporto kompanijos vadovo, netipinė situacija susidariusi ir JAV vakarinės pakrantės uostuose, kurie nesusitvarko su konteinerių aptarnavimo apimtimis. Dėl to yra susidariusi konteinerinių laivų grūstis. Tenka laukti mėnesį ar dar ilgiau kol konteineriai bus perkrauti, nes trūksta transporto, kuris galėtų išvežti ir pristatyti konteinerius klientams sausumoje.
„Su vilkikais kiek kita istorija. Vartojimas auga, užsakymai dėl populiarėjančios ir sparčiai augančios elektroninės prekybos smulkėja, dalis verslų randa alternatyvų Azijos „fabrikui“ ir prekes gamina Europos žemyno šalyse, tad žemės transporto paklausa auga, o pasiūlą riboja tiek vairuotojų stygius, tiek ir transporto priemonių gamintojų galimybės patenkinti išaugusius vežėjų poreikius“,– taip susiklosčiusią situaciją komentuoja „Ad Rem Transport“ vadovas A. Šimelis.
Vairuotojų trūksta ne tik Lietuvoje
Pašnekovas patikina, kad vairuotojo profesija nėra tik sėdėjimas prie lango visą dieną, tai išties sunkus, atsakingas ir daug žinių bei sumanumo reikalaujantis užsiėmimas.
„Tikrai ne kiekvienas žmogus gali ir nori dirbti tokį darbą, nors jis apmokamas tikrai neblogai ir geri vairuotojai neturėtų skųstis uždarbiu. Bet norinčių dirbti vairuotojo darbą, „keliauti“ savaitėmis ir „gyventi" kabinoje trūkumas jaučiamas. Ir tai tikrai ne tik Lietuvos problema. Šimtų tūkstančių vairuotojų trūksta JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Vakarų Europoje“, – sakė pokalbininkas.
Jo žodžiais, mūsų šalies vežėjai sėkmingai konkuruoja ir plečiasi Europoje, o tai reiškia, kad tūkstančius vairuotojų būtų galima papildomai įdarbinti lietuviškose kompanijose, tačiau jų Lietuvoje trūksta: „Vežėjams nepadeda ir mokestinė aplinka šalyje, nesigilinant ar ji gera ar bloga, bet ji nėra palankiausia lyginant su tomis, kurias naudoja su mumis Europoje konkuruojančios valstybės.“
Anot A. Šimelio minėtiems veiksmams daryti įtaką kompanija gali tik tiek, kiek priklauso nuo jos veiklos ir galimybių.
„Globalius procesus galime tik stebėti ir turime kuo greičiau prisitaikyti, tad iš tiesų kuo sunkiau, tuo daugiau mums galimybių ir tuo geriau. Tiesiog dirbame ir įsiklausome į tai, ko reikia mūsų klientams, kur galime sukurti jiems vertę ir dirbame tą darbą, kurį geriausiai mokame. Mūsų verslas globalus ir neapsiriboja viena transporto rūšimi, tad ieškome geriausių sprendimų ir dažnai skiriame individualų dėmesį tiek komunikuojant su klientais, tiek su partneriais“, – teigė pašnekovas.
Pavėluotai sureagavo
„Ad Rem Transport“ veikla yra logistikos paslaugų sprendimai. A. Šimelis sako, kad jų įmonė yra santykinai nedidelė vežėja, kuri savo turimą transportą daugiausia naudoja pervežimams Lietuvoje ir Baltijos šalyse, o jų linijas tarp Europos šalių aptarnauja vežėjai subkontraktoriai.
Būtent taip dalijamasi atsakomybėmis – „Ad Rem Transport“ kreipia savo veiklą į klientų logistikos poreikių įgyvendinimą ir paslaugų kokybę, o jos partnerių rūpestis – vairuotojai, vilkikų eksploatacija ir tinkamai atlikti tas užduotis, kurių reikia užsakovams.
„Bet jau nuo vasaros jaučiame, kad vairuotojų trūksta, padidėjo jų kaita ir girdime, kad partneriai turi sunkumų ieškodami naujų darbuotojų, – pastebi pokalbininkas. – Vairuotojo darbas pandemijos sąlygomis tapo dar sunkesnis – ir ne fiziškai, o psichologiškai. Atsirado daug ribojimų ir taisyklių, kurių jie priversti laikytis keliaudami po įvairias šalis, todėl suprantame, kaip tai sudėtinga. Stengiamės jiems padėti, bendraujame ir įsiklausome į jų nuomonę, pageidavimus. Bandome suderinti visų interesus, nors tai ir nėra lengva užduotis.“
Jo nuomone, prie tokios situacijos anaiptol neatvedė verslo klaidos: „Žinoma, labai lengva būti gudriu komentuojant praeities įvykius. Manau, kad Lietuvos vežėjai sėkmingai pasinaudojo palankia konkurencine aplinka, daug investavo į transporto parko plėtrą ir kiek pavėlavo reaguoti į žmogiškųjų resursų poreikius.“
Įmonės vadovo įsitikinimu, Lietuvos žmonės yra darbštūs ir geri darbuotojai, tad laisvoje rinkoje jų yra paklausa didelė. Be to, vairuotojai nejaunėja, o gerėjant šalies ekonominei situacijai jaunimas mieliau renkasi perspektyvesnes profesijas ir lengvesnį uždarbį.
„Prisidėjo ir tai, kad vežėjų plėtra jau seniai aplenkė šalies vidinius vairuotojų resursus ir daugumoje įmonių dominuoja trečių šalių vairuotojai, kurie vertina galimybes dirbti lietuviškose kompanijose ir čia suteikiamas sąlygas. Tačiau politikų įvestos per mažos kvotos, biurokratinės trečių šalių darbuotojų įdarbinimo kliūtys ir procedūrų greitis lėmė, kad šie darbuotojai renkasi įsidarbinti kitose šalyse ir tai dar labiau apsunkina situaciją mūsų vežėjams konkuruoti“, – konstatavo vienos iš transporto paslaugas teikiančių kompanijų vadovas.
Parke – nemažai ekologiškų vilkikų
„Vlantanos“ valdybos pirmininkas V. Stončius taip pat neslepia, kad visas transporto sektorius susiduria su išties dideliais sunkumais siekiant įsigyti transporto priemones. Pasak jo, tam neabejotinai įtakos turi trikdžiai tiekimo grandinėje, didžiulis žaliavų bei tam tikrų komponentų trūkumas. Būtent šie veiksniai turi įtakos ne tik transporto priemonių pasiūlai, tačiau ir neabejotinai gerokai išaugusiai įsigijimo kainai.
„Trukdžiai tiekimo grandinėje gerokai apsunkinta transporto priemonių gamybą, o kartu ir galimybių jas įsigyti sumažėjimas lemia gerokai lėtesnę nei buvo planuotą mūsų kompanijos plėtrą“, – sakė Klaipėdos regione dirbantis verslininkas.
Jis patikino, kad „Vlantana“ su savo valdomu transporto priemonių parku žengia tvaresniu, ekologiškesniu ir gamtai draugiškesniu keliu.
„Džiaugiamės, kad „Vlantana“ transporto priemonių parką papildė nauji ekologiškomis suskystintomis gamtinėmis ir biodujomis varomi vilkikai. Mūsų duomenimis „Vlantana“ yra didžiausią šios rūšies vilkikų parką valdanti bendrovė Baltijos regione“, – sakė pašnekovas.
Rinka išsikvėpė
Pasak beveik 2 tūkst. vairuotojų įdarbinusios įmonės įkūrėjo, nuolat augančiam transporto priemonių parkui būtina nuolatos įdarbinti naujų vilkikų vairuotojų.
„Sparčiai augant Lietuvos transporto sektoriui, atsirado būtinybė įdarbinti vairuotojus, atvykstančius iš užsienio šalių. Šis poreikis kilo dėl paprasčiausios priežasties – mūsų darbuotojų rinka yra per maža ir net tuo atveju, jeigu būtų įdarbinti visi Lietuvos piliečiai, turintys būtinąją kvalifikaciją dirbti tarptautinio krovinio vežimo keliais transporto priemonės vairuotoju, jų nepakaktų patenkinti transporto sektoriaus poreikius“, – patikino pašnekovas.
Pasak jo, situaciją gerokai apsunkino dar gegužę pasibaigusios kvotos, kurios leidžia įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių gerokai paprastesniu ir svarbiausia greitesniu būdu: „Tai sąlygojo ne tik didžiulius įmonių kaštus tvarkant dokumentus, tačiau kartu tapo vienu didžiausiu trikdžių verslo vystymui ir augimui Lietuvoje. Stebint kaimyninių valstybių pavyzdžius išties apmaudu, kad mūsų šalyje verslas nėra skatinamas, o įvedami didžiuliai ribojimai priešingai skatina įmones darytis naujų galimybių užsienio rinkose.“