Jums ramybės neduoda chaotiškai iškylantys klausimai – ką daryti? Kaip tinkamai pasirinkti, teisingai nuspręsti? Ar išleisti pinigai atsipirks? Kurie darbai reikalingiausi? Ar neteks tvarkyti statybininkų paliktų šiukšlių ir kęsti nuolatinio triukšmo? Kiek tai kainuos?
Pasiryžti renovacijai gali sutrukdyti ne tik lėšų stygius, bet ir abejonės, ar sugebėsime, ar pakaks žinių ir energijos planuoti, kontroliuoti ir įgyvendinti modernizacijos procesus. Pagrįstiems sprendimams priimti reikalinga informacija ir žinios.
Renovacijos procesas apima kolegialaus butų savininkų sprendimo priėmimą, projekto rengimą ir derinimą, derybas su banku dėl kredito, rangos darbų pirkimą, darbų vykdymą ir jų užbaigimo įforminimą.
Tokiais atvejais paprastai siūloma pasitarti ne tik su savivaldos atstovais, statybininkais ar kaimynais, kurių daugiabučiai jau yra renovuoti. Pravartu pasitarti ir su teisininkais, kad renovacijos procesai vyktu sklandžiai, teisėtai ir pagal planą.
Atkreipiame dėmesį, kad, norint užkirsti kelią klaidoms, užsitikrinti, kad laikas ir finansiniai resursai būtų naudojami efektyviai, renovacijos procesas judėtų sklandžiai, svarbu ne tik tinkamai viską suderinti, bet ir atidžiai stebėti darbus, komunikuoti su specialistais, tartis su teisininkais, stebėti rangovų darbus, savalaikiai reikšti pastabas ir imtis priemonių pastebėtiems bei užfiksuotiems defektams pašalinti.
Išvardinti nepatogumai skatina pagalvoti apie permainas ir apsispręsti – modernizuoti daugiabutį, pagerinti būsto energetinį efektyvumą ir tuo pačiu pakelti savo būsto vertę, gyventi komfortiškai, nepatirti papildomų išlaidų.
Jei esate ne tik būsto savininkas, bet ir daugiabučio bendrijos pirmininkas, administruojantis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus – tada jums reikės ne tik žinių, bet ir ryžto, nes būtent ant jūsų pečių guls atsakomybės našta ne tik dėl daugiabučio namo renovacijos procedūrų įgyvendinimo, bet dar teks atsakyti ir į gyventojams rūpimus klausimus, pradžioje susidurti su skeptišku vertinimu, atremti priekaištus, spręsti būsto savininkų skundus, tiesiogiai komunikuoti su savivaldos, agentūrų atstovais, bendradarbiauti su bankais, atstovauti būsto savininkų interesus, jų vardu vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Nuo ko pradėti? Pirmiausia – inicijuoti būsto atnaujinimą.
Namo valdytojas (paaiškiname, – jei yra sukurta bendrija – bendrijos pirmininkas, jei gyventojai sudarę jungtinės veiklos sutartį – jos pagrindu veikiantis fizinis asmuo arba namą administruojančios įmonės įgaliotas asmuo) organizuoja namo savininkų susirinkimą, kurio metu apibendrinama informacija apie pastato būklę, galimas priemones jai pagerinti ir reikalingas lėšas, pateikiama informacija, duomenys apie laukiamus atnaujinimo rezultatus, valstybės paramos teikimo būdus ir galimybes.
Susirinkime 50+1 namo savininkų balsų dauguma priimamas sprendimas dėl renovacijos, t.y. nutariama parengti namo atnaujinimo projektą. Surašomas susirinkimo protokolas, kuris yra oficialus dokumentas ir yra saugomas pas namo valdytoją.
Antrasis etapas – investicijų plano parengimas.
Patalpų savininkai konkurso būdu pasirenka specialistus, kurie įvertina namo energinį naudingumą ir parengia investicijų planą. Namo valdytojas organizuoja konkursą investicijų plano rangovui (projektavimo įmonei) atrinkti, parengia paslaugų pirkimo ataskaitą. Ji pateikiama BETA (Būsto energijos taupymo agentūrai).
Gavus BETA pritarimą, atrinktas plano rangovas parengia investicijų planą, kuriame pateikiama informacija apie namo būklę, numatomos renovacijos priemonės, apskaičiuojama preliminari jų kaina, sprendžiami ir analizuojami ir kiti susiję klausimai.
Tuomet šaukiamas antrasis namo savininkų susirinkimą, kurio metu viešai aptariamas investicijų planas: būstų savininkai išsako savo pastabas, argumentus, pageidavimus, teikiami pasiūlymai, pagal kuriuos taisomos pastebėtos klaidos ir, esant pagrindui, tikslinamas investicinis planas. Susirinkime aptartas investicijų planas perduodamas derinimui BETA. Ši agentūra įvertina, ar investicijų planas atitinka teisės aktus, techninius reikalavimus.
Kitas etapas – investicinio plano tvirtinimas namo savininkų susirinkime. Kad investicinis planas būtų patvirtintas reikia 50+1 namo savininkų balsų daugumos. Svarbiausia tuo pačiu priimti ir sprendimą dėl lėšų skolinimosi. Verta pastebėti, kad bankai, teikdami kreditą, paprastai reikalauja dar didesnio pritariančių žmonių kiekio – iki 60 procentų. Susirinkimo protokolo kopija kartu su investicinio plano byla pateikiama BETA. Patvirtinus investicijų planą, namo valdytojas skelbia konkursą techninio projekto rengimo paslaugai pirkti.
Paraiška bankui. Namo valdytojas pasirinktam bankui pateikia paraišką kreditui gauti ir investicijų planą, kitus reikiamus papildomus dokumentus. Bankas, įvertinęs iš namo valdytojo ir BETA gautus dokumentus, patvirtina paraišką.
Asmenys, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turi galimybę iš bankų skolintis su nedidesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis visam kreditavimo laikotarpiui (iki 20 metų). Šios palūkanos nekis visą kreditavimo laikotarpį. Svarbu žinoti – tol, kol vykdomas būsto atnaujinimo projektas, būsto savininkai kreditą suteikusiam bankui moka tik palūkanas, skaičiuojamas nuo namo atnaujinimui išmokėtos ir negrąžintos kredito sumos. Tik užbaigus visus darbus ir atnaujinus namą, pradedama grąžinti paskola ir mokamos palūkanos.
Atkreipiame dėmesį, kad visi darbai vykdomi griežtai pagal investicijų planą. Atlikus darbus, parengiamas ir surašomas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, jį pasirašo namo valdytojas, rangovas, BETA atstovas ir statybos techninę priežiūrą vykdęs specialistas. Atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą pateikus bankui, išmokamas kreditas. Pinigai išmokami tiesiogiai statybos darbus vykdančiam rangovui.
Kokiomis lėšomis finansuojamas daugiabučių namų atnaujinimas? Lėšos daugiabučiams namams atnaujinti skiriamos iš trijų šaltinių. Tai – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, valstybės lėšos ir gyventojų lėšos.
Valstybės parama. Daugiabučių namų atnaujinimo finansavimo programa suteikia palankias ekonomines sąlygas renovuoti nekilnojamąjį turtą ir už būsto šildymą mokėti mažiau. Yra parengtas atnaujinimo priemonių, kurias remia valstybė, sąrašas. Reikėtų atminti, kad po atnaujinimo daugiabutis namas turėtų pasiekti bent jau D energinio naudingumo klasę.
Valstybės parama išmokama baigus investicijų plane numatytus darbus ir namo valdytojui pateikus BETA prašymą dėl valstybės paramos. Kai BETA specialistai užfiksuoja namo atnaujinimo statinio energetinį efektyvumą, nustatomas kompensacijos dydis ir Finansų ministerija, pervesdama apskaičiuotą paramą kiekvienam individualiai, padengia būsto savininkų paimtų kreditų dalis bei grąžina dalį kredito bankui.
Valstybė kompensuoja 15 proc. investicijų energinį efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimui, jei šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą bus sumažintos ne mažiau kaip 40 procentų ir pasiekta ne žemesnė nei D pastato energinio efektyvumo klasė.
Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui.
Belieka daugiabučių namų savininkams imtis veiksmų ir pasinaudoti gera galimybe sutvarkyti ir modernizuoti savo namus nesukaupus tam būtinų nuosavų lėšų (kaip priklausytų pagal nuosavybės valdymo ir naudojimo teisę), juos pasiskolinus labai palankiomis sąlygomis (su fiksuotomis 3-jų procentų metinėmis palūkanomis laikotarpiui iki 20 metų). Be to gauti 15 procentų „premiją“ už pasiektą energijos taupymo rezultatą, bei dalies išlaidų susijusių su projekto parengimu, jo įgyvendinimo administravimu ir statybos techninę priežiūra kompensaciją, o nepasiturinčioms šeimoms – visų su renovacija susijusių išlaidų apmokėjimą.