Kokie veiksniai lėmė Lietuvos pramonės gamybos augimą? Pirma – pasiektas dugnas medienos ir baldų pramonėje. Spalį Lietuvos baldų pramonės gamyba krito 8,2 proc., medienos gaminių gamyba mažėjo 16 proc., abiem atvejais tai buvo mažiausias nuosmukis šiemet. Tai reiškia, kad tikėtina, baldų ir medienos gaminių paklausos nuosmukis eksporto rinkose pasiekė dugną, ir situacija šiuose segmentuose po truputį stabilizuojasi.
Antra – vienkartinių užsakymų poveikis. Šių metų spalį, palyginti su 2022 m. spaliu, metalų gaminių gamyba (penktas pagal dydį LT pramonės sektorius) šoktelėjo beveik 40 proc., tai geriausias šio sektoriaus rezultatas šiemet. Paprastai tokie šuoliai reiškia, kad gamintojai įgyvendino didelį užsakymą, pvz. pagamino didelį metalinį komponentą / detalę, kuris vėliau bus eksportuojamas užsakovams eksporto rinkose. Lapkritį ir gruodį toks metalo sektoriaus gamybos šuolis gali ir nepasikartoti, t. y. jis galėjo būti vienkartinis.
Trečia – atsargų lygio kritimas. Šiuo atveju tai yra teigiama ir neigiama žinia tuo pat metu. Europos Komisijos duomenys rodo, kad spalį pagamintos ir neparduotos produkcijos atsargų lygis Lietuvos pramonėje buvo žemiausiame lygyje per 11 mėnesių. Tai reiškia, kad dalis Lietuvos gamintojų sugebėjo išparduoti sandėliuose esančią anksčiau pagamintą produkciją, dėl ko turėjo atnaujinti gamybą.
Ketvirta – Lietuvos pramonėje galbūt jau atsispindi euro zonos pramonės atsigavimo užuomazgos. Lietuvos pramonės rodikliai keliais mėnesiais lenkia Vokietijos ir kitų stambių Europos Sąjungos valstybių pramonės duomenis – kadangi iš pradžių Lietuvos gamintojai gauna kontraktinius užsakymus, juos įgyvendina, išsiunčia Vokietijos ir Skandinavijos klientams, kurie iš šių komponentų gamina galutinį gaminį. Europos Komisijos duomenys rodo, kad spalį Lietuvos pramonės optimizmo lygis pasiekė 11 mėnesių aukštumas, gamintojų nuomonė apie užsakymų apimtis taipogi buvo geriausia per 11 mėnesių, o gamybos apimčių prognozės pasiekė 7 mėnesių aukštumas. Šis Lietuvos pramonės optimizmo šuolis gali reikšti, kad mūsų gamintojai po truputį gauna daugiau užsakymų iš Vokietijos bei Skandinavijos gamintojų, t. y. didžiausias per 11 mėnesių Lietuvos pramonės optimizmo lygis gali rodyti euro zonos pramonės atsigavimo užuomazgas. Naujausios Vokietijos pramonės apklausos šią nuomonę patvirtina – lapkritį Vokietijos pramonės optimizmo lygis buvo didžiausias per 6 mėnesius.
Ko tikėtis toliau? Tikėtina, kad tiek Lietuvos, tiek ir euro zonos pramonė pasiekė dugną. Atsargų mažėjimo ciklas tiek Lietuvos, tiek euro zonos pramonėje turėtų toliau tęstis iki pirmojo 2024 m. ketvirčio vidurio, po to prasidės ryškesnis gamybos atsigavimas. Taigi, jei nematysime negatyvių staigmenų pasaulio ekonomikoje, ryškesnio Lietuvos pramonės atsigavimo galima tikėtis jau pirmąjį 2024 m. ketvirtį.