JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad net 44 proc. milenialsų (angl. millenials – karta, gimusi 1981–1996 m. – red.) mano, kad karjera draudimo sektoriuje yra neįdomi. Deja, tokios statistikos Lietuvoje neturime, bet nuspėti, kad šis sektorius apipintas nuobodumo mitu ir mūsų šalyje – nesudėtinga.
Tradiciniuose sektoriuose, tokiuose kaip finansai ar draudimas, veikiantys verslai Lietuvoje paprastai laikomi darbovietėmis, galinčiomis užtikrinti stabilumą. Tačiau kartu jiems klijuojamos nelankstumo, lėto reagavimo į pokyčius ir negebėjimo prisitaikyti etiketės. Tai nėra apibūdinimai, kuriuos kandidatai priskirtų savo svajonių darbdaviui.
Taip pat gyvename ir veikiame valstybėje, kurioje egzistuoja geros sąlygos kurtis ir augti startuoliams. Atitinkamai, turime itin stiprių jaunų, inovatyvių įmonių, kurios neretai tampa pagrindiniu darbo rinkos dalyvių, ypač Z kartos ir milenialsų, taikiniu.
Štai, 2023 m. „Unicorns Lithuania“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad 78 proc. apklaustųjų studijas baigiančiam savo vaikui ar kitam giminaičiui rekomenduotų arba greičiau rekomenduotų dirbti startuolyje.
Tai – geros žinios startuoliams, bet rimtas signalas tradiciniam verslui. Siekdamos pritraukti jaunuosius talentus į savo komandas, tradicinėse industrijose veikiančios įmonės privalo imtis papildomų veiksmų, kad sudomintų galimus kandidatus. Tad ką gi reikėtų daryti?
Edukuoti, edukuoti ir dar kartą edukuoti
Užsienio tyrimai rodo, kad 8 iš 10 milenialsų apskritai trūksta žinių ir informacijos apie karjeros galimybes draudimo sektoriuje. Nenuostabu, kad iš nežinojimo pradeda kilti ir nepagrįsti mitai.
Tai – rimtas iššūkis visoms draudimo sektoriaus įmonėms. Jei trūksta supratimo, reikia edukuoti: visų pirma, apie tai, kodėl draudimo reikia ir kokią vertę jis sukuria; antra – apie karjeros ir augimo galimybes.
Pavyzdžiui, kiek žmonių žino, ką draudimo įmonėse veikia aktuarai? Nedaug.
Aktuarai yra ateities įvykių finansinių pasekmių modeliavimo ir su rizika susijusių duomenų analizės ekspertai. Jie padeda priimti objektyvius ir skaičiais pagrįstus sprendimus. Tai – ypač įdomi pozicija, kurioje save galėtų atrasti ne vienas. Visgi, jei verslas neatliks savo užduočių edukuodamas darbo rinkos dalyvius apie šią ar bet kokią kitą draudimo bendrovės poziciją, naivu tikėtis, kad tinkami kandidatai atsiras patys.
Nebijoti organizacinių pokyčių
„McKinsey & Company“ tyrimas parodė, kad kone 4 iš 5 darbuotojų Europoje yra nemotyvuoti. Viena to priežasčių – vadovai. Galbūt jie nesudaro galimybių augti, galbūt neišgirsta poreikių, gal kažkur tiesiog nesutampa požiūriai.
Su tokiomis problemomis susiduriančios įmonės vis dažniau visai atsisako vadovų grandies ir įveda horizontalią organizacijos struktūrą. Joje išlaikoma generalinio direktoriaus pozicija, tačiau darbuotojai suskirstomi į vadinamuosius hub’us, kur komandos nariai atsako už savo kompetencijos sritis: vienas – už komunikaciją, kitas – už rinkodarą, trečias – už elektroninę prekybą ir taip toliau.
Nors tokia darbo organizavimo praktika dažniau taikoma startuoliuose, ji gali puikiai tikti ir tradiciniuose sektoriuose veikiantiems verslams. Teigiu tai iš „Balcia“ patirties.
Šiuo metu pereidinėjame prie horizontalios organizacinės struktūros ir jau matome pirmuosius pokyčius: darbuotojai yra labiau įsitraukę, sustiprėjo įmonės kultūra, tapo lengviau pritraukti ir specialistus, norinčius prisiimti didesnę atsakomybę už savo sritį. Visa tai padeda keisti klaidingą požiūrį, esą draudimo sektoriaus įmonės yra nelanksčios ir lėtos.
Geri pavyzdžiai užkrečia, tad tikiu, kad „išsiploti“ artimiausiu metu gali tekti ir kitoms draudimo bendrovėms.
Įdarbinti technologijas savo naudai
Norėdamos griauti mitus, draudimo bendrovės turi iš esmės keisti savo veidą. Dabar – geriausias laikas tai daryti. Gyvename transformacijos amžiuje, kai naujausios technologijos gali atverti daugybę naujų durų. Draudimo sektoriui tai – ypač aktualu.
Vis daugiau užsienio draudimo įmonių savo veikloje naudoja dirbtinį intelektą, nuspėjamąją duomenų analizę ar net virtualią realybę. Visa tai leidžia efektyviau ir tiksliau įvertinti galimas rizikas bei klientams pateikti kur kas aktualesnius ir suprantamesnius pasiūlymus.
„Balcia“ praktika rodo, kad technologijų įgalinimą taip pat itin vertina ir potencialūs kandidatai. Pavyzdžiui, mums priėmus strateginį sprendimą ir nuo tradicinės draudimo bendrovės perėjus prie draudimo technologijų įmonės modelio, sulaukiame didesnio kandidatų susidomėjimo.
Visgi, svarbiausia, jog visi šie sprendimai rodo viena – keičiasi ne tik draudimo sektoriaus įmonių fasadas, bet ir tikrieji veikimo principai: vis labiau vertinamas greitis, lankstumas, maloni klientų patirtis. Nei draudimas, nei darbas jame nėra nuobodūs.
