Viena to priežasčių – moterys dažniau yra linkusios rinktis humanitarinio profilio specialybes. Tačiau jų nenorą siekti karjeros šioje srityje lemia ir kiti veiksniai. Tarp jų – artimos aplinkos paramos trūkumas, vyraujantys stereotipai ir nepasitikėjimas savimi. Daugelis moterų baiminasi, kad šioje srityje nesugebės pasiekti savo tikslų, ir tai dažnai atgraso jas nuo įsitraukimo į konkurencingą IT pasaulį.
Netikėtas karjeros posūkis: nuo praktikos iki vadovaujančių pareigų
Nors mano darbo pradžia technologijų sektoriuje buvo neplanuota, šiandien neįsivaizduoju savęs kitoje srityje. Dar būdama trečio kurso įstaigų vadybos studentė atlikau praktiką IT sektoriaus įmonėje. Jai pasibaigus, įmonės vadovai pasiūlė mane įdarbinti. Visa koja startuoti IT įmonėje man buvo didelis iššūkis, nes reikiamo žinių bagažo tuo metu neturėjau. Tačiau mano motyvacija gilinti žinias bei įmonės sudarytos sąlygos studijuoti programų inžinerijos specialybės magistro studijas leido pradėti sėkmingą karjeros kelią. Negana to, studijos padėjo iki galo suprasti, kad IT yra ta sritis, kurioje noriu kurti savo ateitį. O mėgavimasis darbine veikla, užsispyrimas ir smalsumas leido nuosekliai kilti karjeros laiptais. Galiausiai ši kelionė atvedė mane į tarptautinę programinių technologijų įmonę „Crayon“, kurioje šiuo metu užimu partnerinio kanalo vadovės pareigas, turiu galimybę plėsti savo skyrių bei esu atsakinga už jame vykstančius procesus.
Su kokiais stereotipais vis dar susiduriame?
Pagal „Carrerflow“ pateiktus duomenis, technologijų srityje dirbančios moterys dažnai susiduria su stereotipais, kurie gali trukdyti joms siekti karjeros. Vienas jų – moterys nesupranta techninių dalykų taip gerai, kaip vyrai. Tokį stereotipą taip pat papildo ir jau nuo seno formuojamas įvaizdis, kaip turėtų atrodyti technologijų srityje dirbančio žmogaus portretas.
Nepaisant sėkmingos karjeros IT srityje, su tokiais ar panašiais stereotipais teko susidurti ir pačiai. Dar karjeros pradžioje toks aplinkinių požiūris priversdavo abejoti savo jėgomis. Tačiau bėgant metams ir didėjant moterų skaičiui technologijų sektoriuje, su tokiu stereotipu teko susidurti vis mažiau. Analizuodama savo emocijas bei mintis supratau, kad dažnu atveju jį sustiprindavo ir mano pačios nepasitikėjimas savimi.
Karjera ir šeiminis gyvenimas – nesuderinama?
Dar vienas stereotipas, su kuriuo dažnai susiduria moterys: suderinti šeiminį gyvenimą ir karjerą – neįmanoma. Nors tradicinis šeimos modelis, kuris buvo propaguojamas prieš keliasdešimt metų, labai pasikeitė, šiandien vis dar galima išgirsti, kad šeimoje balansą kuria tik moterys.
Norint sėkmingai suderinti šias sritis reikia abiejų partnerių įsitraukimo pasiskirstant buities darbus, planuojant darbines bei su šeima susijusias veiklas. Šiuo atžvilgiu taip pat svarbus tampa vienas kito palaikymas bei abiejų partnerių sugebėjimas atvirai bendrauti su savo vaikais bei atliepti jų poreikius.
Derinti šeiminį gyvenimą ir karjerą šiandien padeda ir pasikeitusios darbo galimybės. Pavyzdžiui, prieš pandemiją daugelis įmonių nepalaikė nuotolinio ar pusiau nuotolinio darbo modelių. Tačiau dabar įmonės savo darbuotojams yra labiau linkusios pasiūlyti lanksčias darbo sąlygas, leidžiančias jiems efektyviai derinti tiek įsipareigojimus darbe, tiek namuose. Negana to, vis daugiau įmonių pradeda rūpintis darbuotojų emocine sveikata bei gerove. Tokiais principais vadovaujuosi ir dirbdama su savo komanda. Svarbu suprasti, kad darbuotojai labai vertina savo asmeninę laisvę ir sveiką bendražmogišką ryšį tarp jų ir vadovų.
Moterų lyderystė: nuo griežtų taisyklių iki viršvalandžių
Vienas iš būdų, padedančių moterims atrasti save technologijų srityje – organizuojamos lyderystės programos. Vienoje tokių – „Crayon“ organizuojamoje lyderystės programoje – teko dalyvauti ir pačiai. Joje turėjau galimybę pažinti IT srityje dirbančias moteris iš įvairių pasaulio regionų ir suprasti, kaip skirtingose kultūrose yra suvokiama moterų lyderystė.
Pabendravusi su daugybe moterų, supratau, kad Europoje darbo ir asmeninio gyvenimo balansas yra ganėtinai stabilus. Tuo tarpu daugelyje Azijos šalių tiek vyrams, tiek moterims įprasta dirbti daug ir be didelių pertraukų. Skandinavijos šalys pasižymi dar vienu skirtumu – jose darbuotojai paprastai griežtai laikosi įprastų darbo valandų ir retai dirba viršvalandžius, o toks požiūris stebėtinai gerai dera su verslo tikslų siekimu.
Kaip naujos technologijos formuos darbo vietas ateityje?
Kaip tiksliai moterų lyderystė ir darbo rinka atrodys ateityje, prognozuoti ganėtinai sunku, tačiau jau dabar IT sektoriuje matomos tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad darbuotojų kasdienybei nemažai įtakos turės visame pasaulyje aktyviai naudojama dirbtinio intelekto (DI) technologija.
Nors pradžioje vyravo baimė, kad DI pakeis žmonių darbo vietas, šiandien bendraudama su klientais pastebiu, kad nerimas, susijęs su šios technologijos pritaikymu organizacijose – vis mažesnis. Ateityje DI padės supaprastinti dar daugiau įmonėse vykstančių procesų, todėl darbuotojai turės daugiau laiko atlikti kitas, pavyzdžiui, strateginio mąstymo ar kūrybiškumo reikalaujančias užduotis. Taip pat naudodami DI, tam tikras užduotis atliksime greičiau, o tai reiškia, kad, pavyzdžiui, pramonės įmonės galės pagaminti daugiau produkcijos ir taip padidinti pelną. Ateityje tokia technologija leis susikurti dar geresnį šeimyninio gyvenimo ir darbo balansą. O tai padės išlaikyti geresnę darbuotojų emocinę savijautą ir išvengti perdegimo.
***
Eglė Vasmanienė yra tarptautinės programinių technologijų kompanijos „Crayon“ partnerinio kanalo vadovė.
