Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai Europa ėmėsi tolesnių veiksmų savo bendrajai rinkai stiprinti, bendros valiutos vizija tapo projektu. 1999 m. sausio 1 d. – prieš 25 metus – šis projektas tapo realybe. Šiandien euras yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Jis mums teikia paprastumo, stabilumo ir suverenumo.
Euras palengvino Europos piliečių gyvenimą – palyginti kainas, prekiauti ir keliauti tapo paprasčiau. Jis suteikė mums stabilumo, per krizes apsaugodamas ekonomikos augimą ir darbo vietas. O išleidę antrą pagal svarbą pasaulyje valiutą, neramiame pasaulyje įgijome daugiau suverenumo. Taigi, nestebina, kad nuo jos sukūrimo euro zona išaugo nuo 11 iki 20 šalių.
Bėgant metams susidūrėme su didžiuliais iššūkiais, buvo kilę klausimų ir dėl paties euro ateities. Bet kaskart rasdavome teisingus atsakymus. Pavyzdžiui, reaguodami į pasaulinę finansų krizę ir valstybės skolos krizę, parengėme tokias apsaugos priemones kaip suderinta bankų priežiūros ir pertvarkymo sistema arba Europos stabilumo mechanizmas. Šiandien euro zonoje palankus bendrosios valiutos vertinimas yra beveik rekordinio lygio.
Tačiau mūsų darbas dar nebaigtas. Šiandien susiduriame su naujais sunkumais, kurių šalys negali išspręsti pavieniui, ir žmonės tikisi, kad Europa ras atsakymus.
Didėja geopolitinė įtampa, tebevyksta neteisėtas Rusijos karas prieš Ukrainą, todėl būtini drąsūs kolektyviniai sprendimai. Įsibėgėja klimato krizė, kurią sustabdyti galime tik tikrai drauge, nes į aplinką išmetamas anglies dioksidas prie sienų nesustoja. Be to, dėl kitose pasaulio dalyse įgyvendinamos energetikos ir pramonės politikos kyla precedento neturintys iššūkiai mūsų konkurencingumui.
Todėl tokie klausimai kaip gynyba bei žalioji ir skaitmeninė pertvarka tapo skubiais bendro intereso klausimais. Tas pat pasakytina ir apie tai, kaip planuojame finansuoti milžiniškas investicijas, reikalingas siekiant sumažinti mūsų ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, padidinti mūsų tiekimo grandinių saugumą ir atnaujinti mūsų technologijas. Vien tik žaliajai pertvarkai Europos Sąjungoje (ES) iki 2030 m. kasmet reikės investuoti 620 mlrd. eurų.
Sprendimų reikėtų ieškoti pasinaudojant masto, kurį galima sukurti Europai dirbant kartu, teikiamais privalumais. Sukurti tikrą kapitalo rinkų sąjungą, apimančią žemyną, kad būtų galima sutelkti privačiojo sektoriaus finansavimą. Taikyti europines priemones ir politiką mūsų konkurencingumui ir saugumui stiprinti, pavyzdžiui, esamas struktūras stiprinant atnaujintomis fiskalinėmis taisyklėmis ir tvirtesne bankų sąjunga. Ir bendrąją valiutą pritaikyti skaitmeninio amžiaus poreikiams, parengiant pagrindus galimam skaitmeniniam eurui, galinčiam papildyti grynuosius pinigus.
Tačiau šiuo metu, kelioms šalims rengiantis prisijungti prie ES, turime išsaugoti ir savo gebėjimą veikti ryžtingai. Plėtra ir gilinimas tarpusavyje nėra nesuderinami. Tačiau dėl plėtros gali prireikti tam tikrų ES sandaros pakeitimų.
Europos gyventojai žino, kad pasaulis keičiasi. Ir jie supranta, kad stiprybė glūdi vienybėje. Maždaug du trečdaliai europiečių yra įsitikinę, kad ES yra stabilumo tvirtovė. Tad parodykime, kad Europa gali formuoti šiuos pokyčius ir patenkinti gyventojų lūkesčius.
Tam reikės užmojo ir atkaklumo, t. y. tų pačių savybių, kuriomis pasižymėjo Europos integracijos kūrėjai. Be to, gali tekti pripažinti, kad ne visus tikslus galima pasiekti nedelsiant. Europos integracijos suteikta pamoka yra ta, kad artimiausią žingsnį į priekį turime žengti tuomet, kai yra tam tinkamas momentas. Kitus žingsnius žengsime, kai tam pribręs laikas.
Kaip yra sakęs Prancūzijos rašytojas Anatolis Fransas: „Kad pasiektume didelių dalykų, turime ne tik veikti, bet ir svajoti; ne tik planuoti, bet ir tikėti.“ Pirmieji 25 euro gyvavimo metai parodė, kaip sėkmingai gali išsipildyti svajonė. Bet, kintant mus supančiam pasauliui, mūsų veiksmai įrodė, kad vieninga Europa turi atsakymus, kurių reikia europiečiams ir pasauliui.
Šis tinklaraščio įrašas paskelbtas kaip nuomonė visų 20 euro zonos šalių žiniasklaidos priemonėse.