Europos Sąjungos (ES) tyrimų institutas teigia, kad šių metų sausra Europoje buvo didžiausia per 500 metų. Ir ji kai kur smogė su visomis tokio karščio pasekmėmis: miškų gaisrais, nusekusiomis upėmis, sutrikdytu prekių gabenimu ar sunaikintais pasėliais.
Ši vasara parodė, kad karščio bangos bei užsitęsusios sausros gali sukelti ir tokių problemų, apie kurias iki šiol nebuvo net pagalvota. Pavyzdžiui, Prancūzijoje dėl per daug įšilusių upių jų vandeniu nebebuvo galima vėsinti atominių jėgainių reaktorių. Todėl teko sumažinti elektros gamybą ir tai dar labiau paaštrino energijos krizę Europoje. Tuo metu dėl itin nusekusio vandens lygio Reino upėje, dar vadinamoje Europos pramonės arterija, buvo sutrikdytas prekių gabenimas laivais, o tai trikdė tiekimo grandines.
Daug klimato anomalijų šiemet patyrė ir JAV. Praėjusio mėnesio pabaigoje praūžęs uraganas Ianas, išankstiniais skaičiavimais, pridarė nuostolių už maždaug 70 mln. eurų, tai yra, daugiausia nuo 1992 m. JAV šią vasarą susidūrė ir su itin galingomis karščio bangomis, o drastiškai nusekęs Mido ežeras tapo dar vienu klimato kaitos įrodymu.
Tačiau bene labiausiai nuo klimato kaitos sukeltų ekstremalių gamtos reiškinių šiemet nukentėjo Pakistanas. Rekordiniai potvyniai apsėmė maždaug trečdalį šalies teritorijos. Tai ne tik pareikalavo gyventojų aukų, bet ir pridarė nuostolių už daugiau nei 30 mlrd. eurų. Potvyniai paliko milijonus gyventojų be namų, sunaikino kelius bei infrastruktūrą būtent tuo metu, kai šalis susiduria su politine bei ekonomine krizėmis.
Ekstremalumo bus tik daugiau
Šių metų karščio bangos, potvyniai ir uraganai yra tik pavyzdžiai atvejų, su kuriais vis dažniau susidursime ateityje. Mokslininkai prognozuoja, kad šios vasaros karščių rekordai ateityje bus pagerinti dar ne kartą. Įvairių gamtos stichijų, tokių kaip ekstremali temperatūra, potvyniai ar sausros, skaičius nuo praėjusio amžiaus pabaigos taip pat itin išaugo.
Pavyzdžiui, gausių kritulių tikimybė kai kuriose pasaulio šalyse padidėjo net iki 9 kartų. Skaičiuojama, kad tiesioginė ekstremalių gamtos reiškinių padaroma žala 2017 m. jau perkopė 300 mlrd. eurų per metus.
Ir tai – tik tiesioginė žala, kai dėl šėlstančių uraganų yra nugriaunami namai, sugadinama infrastruktūra ir sunaikinami pasėliai. Reikėtų nepamiršti, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai pridaro ir netiesioginių nuostolių – kyla elektros kainos arba yra sutrikdomas prekių gabenimas. Dėl šylančio klimato ir trumpesnių žiemų kenčia turizmo sektorius, sutrikdoma gyventojų sveikata ar, kaip šiemet atsitiko Pietų Europoje, karščiai ir sausros lėmė, kad vynuogėse susidarė daugiau cukraus, todėl krito ir vyno kokybė.
Paveiks trečdalį įmonių
Įvairių gamtos stichijų įtaka skirtingiems ūkio sektoriams nėra vienoda ir priklauso nuo konkretaus sektoriaus veiklos bei lokacijos. Labiausiai pažeidžiama, žinoma, yra žemės ūkio sritis, nes gamtos stichijos čia sukelia tiesioginę žalą auginamai produkcijai. Tačiau, kaip įrodė ši vasara, tiesioginė žala gali būti juntama ir energetikos ar transporto sektoriuose.
Europos Centrinio Banko vykdomas bankų testavimas klimato kaitos rizikų akivaizdoje rodo, kad maždaug trečdalis visų įmonių susiduria su išaugusia veiklos rizika dėl klimato kaitos padarinių. Tiesiogiai klimato pokyčių nepaveiktos įmonės gali pajusti netiesioginę žalą per antrinius kanalus – išaugusias žaliavų kainas, kritusią paklausą ar sutrikdytas tiekimo grandines.
Todėl šios vasaros karščių sukeltos pasekmės yra svarbus priminimas, kad būtina imtis veiksmų, kurie padėtų prisitaikyti prie pasikeitusio klimato. Ir ne tik apgalvojant scenarijus, kas būtų, jeigu gamtos stichijos paveiktų vieną ar kitą sektorių. Svarbu pasirūpinti ir reikalingomis investicijomis, kad ir verslus, ir ekonomiką galėtume apsaugoti nuo vis stiprėjančių klimato kaitos pavojų.