Kainas buvo galima didinti palaipsniui
Jei kaina didinama be aiškaus paaiškinimo apie priežastis (pvz., išlaikymo išlaidos, investicijos į infrastruktūrą, kokybės gerinimą), žmonės gali jaustis nesuprantantys, kodėl tai vyksta, ir tai gali sukelti dar didesnį pasipiktinimą. Šiuo atveju kainos didinimo priežastys yra siejamos su organizacijos baime ir nenoru ilgą laiką didinti kainą. Svarbu suprasti, kad palaipsniui didinant kainą buvo galima išvengti tokio neigiamo žmonių pasipriešinimo. Staigus didelis kainos pokytis dažnu atveju iššaukia klientų pyktį. Kainos padidinimas gali būti suvokiamas kaip nesąžiningas arba kaip bandymas pasipelnyti, ypač, jei nėra aiškios priežasties.
Kai kurių viešojo transporto bilietų kainos siekia dvigubą kainos padidėjimą, tai reiškia, kad žmonės turės mokėti žymiai daugiau už tas pačias paslaugas, kokias gavo iki šios dienos. Toks drastiškas kainos padidinimas gali būti laikomas nesąžiningu, ypač, jei jis nesusijęs su paslaugų ar prekių kokybės gerinimu. Žmonės gali jaustis, kad jų lūkesčiai nėra patenkinti, ypač, jei jie nemato jokios naudos iš didesnių kainų.
Visuomenė neturi alternatyvų
Dvigubas kainos padidinimas gali sukelti psichologinį šoką. Žmonės natūraliai jaučiasi nepatogiai, kai įvyksta staigūs ir dideli pokyčiai, ypač finansiniais klausimais, todėl jie gali reaguoti su pykčiu. Jei žmonės neturi gerų alternatyvų, jie gali jaustis bejėgiai ir labiau linkę reaguoti neigiamai. Pavyzdžiui, jei viešojo transporto bilietai dvigubai pabrangsta, o kitos transporto priemonės (pvz., taksi ar automobilių nuoma) yra dar brangesnės, tai gali sukelti didesnę frustraciją.
Daugeliui žmonių viešasis transportas yra viena iš pagrindinių susiekimo priemonių. Kainų didinimas gali sukelti papildomą finansinę naštą, ypač tiems, kurie jau susiduria su sunkumais dėl didėjančių gyvenimo išlaidų. Viešojo transporto kainos didinimas gali pagilinti socialinę neteisybę ir sumažinti prieinamumą tiems, kurie labiausiai priklauso nuo šių paslaugų.
Viešojo transporto kainos pasaulyje dažnai yra aukštos
Įdomu pastebėti, kokios yra pasaulinės tendencijos dėl viešojo transporto kainų. Viešojo transporto kainos ir jų brangumas skiriasi priklausomai nuo šalies, miesto, transporto rūšies ir ekonominės situacijos. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose viešojo transporto kainos dažnai yra aukštos, tačiau šios šalys siūlo kokybiškas ir patikimas susiekimo paslaugas. Pavyzdžiui, mėnesio viešojo transporto bilietas Berlyne gali kainuoti apie 80–100 eurų. Šalyse kaip Lenkija, Čekija ar Rumunija viešojo transporto kainos dažnai yra žemesnės. Pavyzdžiui, Varšuvoje mėnesinis bilietas gali kainuoti apie 30–40 eurų. Šalyse kaip Japonija ir Singapūras viešojo transporto kainos taip pat yra aukštos, tačiau susiekimo paslaugų kokybė ir greitis yra labai aukšti. Tokijo metro bilietas gali kainuoti 200–500 jenų (apie 1,5–4 eurus), priklausomai nuo atstumo. JAV ir Kanadoje viešojo transporto kainos skiriasi priklausomai nuo miesto. Pavyzdžiui, Niujorko metro mėnesio bilietas kainuoja apie 127 JAV dolerius.
Kai kurios šalys ir miestai, pavyzdžiui, Prancūzijos miestai, Estija teikia nemokamo viešojo transporto paslaugas gyventojams. Nemokamo viešojo transporto įgyvendinimas turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Dažnu atveju patiriamos didelės viešojo transporto paslaugų išlaikymo išlaidos riboja tokias paslaugas teikti nemokamai ir daugeliu atveju atsisakoma plėtoti šią kainos kryptį.
Apibendrinant, svarbu suprasti, kad siekiant gerinti viešojo transporto kokybę, susiekimo greitį, reikalingos investicijos, kurios daro tiesioginį poveikį kainai, tačiau tuo pačiu labai svarbu, kad žmonės jaustų, kad kartu su kylančiomis kainomis gerėja ir paslaugos kokybė.