Turime siekti auginti Lietuvos konkurencingumą regione, pritraukiant naujų mokesčių mokėtojų ir taip didinant biudžeto pajamas, o ne mokestinį krūvį jau kuriantiems vertę čia.
Pradėkime nuo gerų dalykų – pagaliau galima pasidžiaugti dėl opcionų reguliavimo pokyčių. Mokesčių administratoriaus požiūris į opcionus laisvėja, kartu siūloma teisę į lengvatą suteikti ir buvusiems bendrovių darbuotojams. Itin svarbu tai, kad neseniai Valstybinės mokesčių inspekcijos visuomenės pastaboms pateiktame komentaro projekte atsisakoma ankstesnės pozicijos, kad „pasirinkimo sandorio“ sąvoka turi būti siejama su Finansų įstaigų įstatyme įrašyta sąvoka, neaktualia šiuo atveju, nes skirta kito pobūdžio priemonei apibrėžti.
Praktikoje kylant problemų, kas laikytina pasirinkimo sandoriu, o kas ne, GPM įstatymui reikalingų sąvokų apibrėžimus reikėtų įrašyti į patį GPM įstatymą. Kartu siūlome GPM įstatyme pasirinkimo sandorius padaryti neutralius įmonių formų atžvilgiu, nes darbdavio įmonės kapitalas sudarytas nebūtinai iš akcijų, jis gali būti padalintas į dalis. Be to, užsienio bendrovės pagal tarptautines darbuotojų skatinimo programas dažnai suteikia pasirinkimo teises į su jų akcijomis susietas finansines priemones, ir tai Europoje ir JAV yra įprasta.
Džiugina ir investicinės sąskaitos pasiūlymai, nors tiesiogiai startuoliams įtakos jie neturės. Teigiamai vertiname investicinės sąskaitos reguliavimo atlaisvinimą, nuimant įnašų dydžių ir kitus apribojimus, apmokestinant tik išvedamą pelną. Toks investicinių sąskaitų reguliavimas greičiausiai paskatins gyventojus drąsiau naudoti investavimo instrumentus. Taip pat šis ambicingai liberalus reguliavimas yra vienas palankiausių regione, o tai prisideda prie Lietuvos mokesčių jurisdikcijos patrauklumo didinimo.
Kitas pavyzdys – progresinis ne darbo pajamų apmokestinimas (5 proc. ir 7 proc.), kai papildomai apmokestinti ketinama ne tik iš darbo santykių gaunamas pajamas, bet ir kapitalo prieaugio pajamas. Šis pokytis gal ir atrodo palankiai biudžeto pajamų vertinime skaičiuojant buhalteriškai, bet neatsižvelgta į tai, kad, keičiantis apmokestinimui, kinta subjektų ekonominė elgsena.
Be to, ir siūlomas momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodas yra kukli ir gerokai mažesnio poveikio investicijoms turėsianti paskirstytojo pelno mokesčio modelio (t. y. 0 proc. PM taikymą reinvestuojamam pelnui) alternatyva. Tai neturės reikšmingo poveikio startuoliams, kaip ir kiti minimalūs pagerinimai (individualiai veikla bei NPD priartinimas prie MMA).
Neatsižvelgus į verslo pasiūlymus, korekcijos, kurias matome, iš principo – tik kosmetinės. Visada pasisakėme už tai, kad mokestiniai pokyčiai didintų Lietuvos konkurencingumą regione, o ne jį mažintų, todėl svarbu mokesčius subalansuoti tokiu būdu, kuris leistų pritraukti ir naujus mokesčių mokėtojus.