Pinigai nėra vien skaičiai sąskaitoje – tai viena iš mūsų darbo rezultatų išraiškų, padedanti siekti svajonių ir laimės. Kai kalbame apie pinigus, kalbame apie kažką labai asmeniško. Tai kelia stiprias emocijas, nes pinigai simbolizuoja mūsų laisvę rinktis ir kurti tokį gyvenimą, kokio norime. Todėl suprantama, kad finansų įstaigų klausimai apie pinigų kilmę, pervedimo paskirtį gali sukelti atmetimo reakciją.
„Kodėl turiu aiškintis dėl asmeninių pinigų?“ – girdžiu šį klausimą dažnai.
Oro uoste tikrinamame bagaže taip pat yra ir jūsų asmeniniai daiktai. Galite keliauti automobiliu ir šių daiktų, ko gero, niekas nepatikrins. Tačiau pasirinkus kelionę lėktuvu, už saugų jūsų daiktų perkėlimą iš vienos vietos į kitą ir visų keleivių saugumą atsakingos oro linijos. Tas pats vyksta ir su pinigais.
Finansų įstaigos – pinigų kurjeriai, ne pinigų sandėliukai
Pinigai keliauja per finansų infrastruktūrą – tarsi vertingas krovinys mūsų keliais. Ir kaip patikimi kurjeriai, mes privalome žinoti, ką gabename. Ir ne todėl, kad būtume smalsūs. Anaiptol. Valstybė patikėjo mums svarbią misiją – ne tik saugoti ir gavėjui pristatyti pinigus, bet ir užtikrinti, kad finansiniais keliais judėtų tik teisėtais būdais gauti pinigai.
Įdomu tai, kad šis tikrinimas finansų įstaigoms nekuria jokio pelno – priešingai, tai papildomos išlaidos. Tačiau mes esame vieninteliai, galintys atskirti švarų srautą nuo įtartino. Šios atsakomybės neneša nei parduotuvės, nei poliklinikos, nei paštas.
Kodėl bankai klausinėja apie pinigų kilmę ir pervedimo paskirtį?
Bankų klausimai apie pinigų kilmę ar pervedimo paskirtį nėra atsitiktiniai – tai dalis pastangų užtikrinti, kad finansinė sistema būtų skaidri ir apsaugota nuo neteisėtos veiklos. Klausimai, kuriais bankai siekia įgyvendinti principą „pažink savo klientą“ (angl. know your customer – KYC), padeda atskirti tuos, kurie sąžiningai uždirbo savo lėšas, nuo tų, kurie galbūt disponuoja neaiškios kilmės pinigais.
Tai yra svarbus įrankis visuomenei, kuri siekia kovoti su neteisėtais finansiniais srautais ir užtikrinti teisingumo jausmą – kad niekas neturėtų pranašumo ar privilegijų disponuodamas lėšomis, gautomis nelegaliai. Bankai atlieka prevencinį vaidmenį, užtikrindami, jog finansų sistema būtų grindžiama pasitikėjimu ir sąžiningumu. Šias vertybes saugo ne tik patys bankai, bet ir valstybės reguliavimo institucijos.
Kada įsitraukia FNTT?
Finansinių nusikaltimų prevencija yra sudėtingas, tačiau būtinas procesas, užtikrinantis sąžiningos visuomenės dalies saugumą. Valstybė yra sukūrusi aiškius įrankius ir taisykles, kurios leidžia finansų įstaigoms nustatyti potencialiai įtartinas situacijas.
Įsivaizduokite saugumo patikrą oro uoste. Kai skeneris pastebi neaiškų daiktą lagamine, saugumo tarnyba nesiaiškina, kas tai yra – ji perduoda šią užduotį kompetentingam darbuotojui, kuris išsiaiškina, ar tai tik paprastas segtukas, ar kažkas pavojingesnio. Panašiai veikia ir finansų įstaigos. Jos atlieka pirminį „skenavimą“, tačiau giliau analizuoti ir vertinti galimus nusižengimus yra valstybės institucijų, tokių kaip FNTT, darbas.
Svarbu suprasti, kad nei bankai, nei fintech įmonės nėra suinteresuotos ieškoti problemų savo klientų veikloje – jų dėmesys sutelktas į naujų paslaugų kūrimą ir klientų poreikių tenkinimą. Tačiau įstatymai įpareigoja juos raportuoti apie galimus neaiškumus, o šių procesų apimtį ir taisykles nustato valstybė, o ne privačios institucijos. Be to, anonimiškumas yra esminis šio proceso principas. Jei jūsų duomenys buvo perduoti FNTT, finansų įstaiga neturi teisės ir negali jūsų apie tai informuoti.
