Vien 2022 m. už pinigų plovimo prevenciją Lietuvoje atsakingos institucijos – Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) – finansų įstaigoms išdalijo 12 baudų ir įspėjimų, o bendra baudų suma sudarė apie 0,5 mln. eurų. 90 proc. atvejų buvo taikyta poveikio priemonė – bauda, likusiais atvejais panaikintas (atšauktas) licencijos galiojimas.
Nors žinios apie vienai ar kitai įmonei paskirtą baudą ar sankciją gana plačiai nuvilnija per žiniasklaidą, paprastai tokios naujienos apsiriboja trumpa pagrindine informacija apie nubaustą įmonę ir baudos dydžiu. Ir beveik niekada – išsamesnėmis skirtų baudų analizėmis, apibendrinimais, kokio tipo pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimai šalyje vyrauja ir kas padėtų to išvengti.
Pažeidimų TOP
Išnagrinėjus visas praėjusiais metais finansų įstaigoms (įskaitant ir 3 veikiančias kripto turto srityje) pritaikytas sankcijas už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus, matyti, kad pažeidimų pobūdis daugeliu atvejų yra atsikartojantis. Nors įstatyme įvardyta net keliasdešimt galimų šios srities pažeidimų, matyti, kad dominuoja 7 populiariausi pažeidimai.
Kalbant konkrečiau, vienas populiariausių šios srities nusižengimų (3 iš 7 populiariausių atvejų) yra susijęs su netinkamu kliento tapatybės nustatymu. Kitaip tariant, netinkamai atlikta KYC (angl. Know Your Client, liet. – „pažink savo klientą“) procedūra. Pavyzdžiui, kai nepakankamai išsamiai surenkama informacija apie klientą, todėl netinkamai įvertinama kliento galima rizika.
Tokią pat aukštą poziciją populiariausių nusižengimų sąraše (taip pat 3 atvejai iš 7) užima netinkamai vykdoma kliento dalykinių santykių stebėsena. Neretai netinkamai vykdoma klientų iš padidintos rizikos šalių arba politiškai pažeidžiamų asmenų stebėsena.
Lietuvos bankas pastaraisiais metais skyrė nemažai dėmesio šiai sričiai. Pavyzdžiui, parengdamas gerąja praktika pagrįstas rekomendacijas finansų rinkos dalyviams ar išsiuntinėdamas vadinamuosius lūkesčių laiškus rinkos dalyviams. Visgi iš baudų pobūdžio akivaizdu, kad toli gražu ne visi rinkos dalyviai vadovaujasi gerąja praktika ar bent jau perskaitė reguliuotojo atsiųstą laišką.
Tarp kitų vyraujančių pažeidimų yra ir netinkamai atliekami įtartinų piniginių operacijų ar sandorių tyrimai, kai informacija FNTT apie tokius tyrimus nepateikiama iš viso arba ne tokia apimtimi, kaip reikėtų. Arba nepaskiriami vadovaujantys darbuotojai, kurie organizuotų priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT.
Ką galima padaryti?
Stebuklingų receptų, kaip finansų sektoriaus bendrovės galėtų lengva ranka išvengti pažeidimų ir baudų, nėra. Vis tik, jei finansų įstaigos vadovautųsi bent keliomis pagrindinėmis taisyklėmis, labai tikėtina, kad didelės dalies pažeidimų ir nuobaudų išvengtų.
Pirmiausia, fintech ir kitos finansų sektoriaus bendrovės turėtų įsisavinti, kad vadinamoji KYC procedūra neapsiriboja vien formalių duomenų surinkimu, nes reikia suprasti ir kliento dalykinių santykių pobūdį, išsiaiškinti jo pajamų šaltinius, įsitikinti, ar jis nėra kontroliuojamas kitų asmenų. Kliento duomenų surinkimas nėra vien procesas dėl varnelės, o labiau tinkamo bendradarbiavimo su klientu pradžia (išsamus susipažinimas su juo).
Kitas, atrodytų, elementarus, bet daugeliui problemų užbėgti už akių galintis sprendimas yra būtinybė pirminio ir tęstinio klientų patikrinimo metu tinkamai įvertinti surinktą informaciją ir, svarbiausia, sutikrinti ją su duomenimis, gautais iš nepriklausomų šaltinių. Tokių kaip juridinių asmenų galutinių naudos gavėjų registrai, sankcionuotų asmenų sąrašai, neigiamos viešos informacijos šaltiniai.
Ne mažiau svarbu yra tai, kad tiek tikrinant klientų duomenis, tiek vykdant jų transakcijų stebėseną, būtina pastovi politiškai pažeidžiamų asmenų, sankcijų bei klientų iš padidintos rizikos šalių stebėsena, naudojantis patikimais informacijos šaltiniais.
Galiausiai, už pinigų plovimo prevenciją atsakingiems įmonės pareigūnams rekomenduojama naudoti programinę įrangą, kuri dideliame operacijų sraute indikuoja įtartinų piniginių operacijų ir sandorių atvejus pinigų plovimo prevencijos specialistams. Tam retai kada tiks pačios įmonės „sukonstruotas“ techninis sprendimas ar, pavyzdžiui, tik pirminei analizei tinkama blokų grandinės (angl. blockchain) pagrindu veikianti sandorių stebėsenos sistema.
Derėtų įsisavinti ir tai, kad pranešimai FNTT apie įtartinas pinigines operacijas nėra tik formalumas. Kitaip tariant, prieš išsiunčiant šiuos pranešimus į atsakingą instituciją visi įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atvejai turi būti tinkamai ištirti. Kitaip tariant, FNTT turi pasiekti pranešimas su pačios įstaigos atliktais namų darbais, o ne tik su iš kliento surinkta neapdorota informacija.
Elementaru, bet veikia
Nors už pinigų plovimo prevenciją atsakingiems pareigūnams šie patarimai gali pasirodyti kaip savaime suprantami ir atmintinai žinomi, įvykdytų nusižengimų analizė rodo, kad šių patarimų praktinis ir pažodinis įgyvendinimas verslui padėtų išvengti apie 70 proc. dažniausių pinigų plovimo prevencijos pažeidimų, o institucijoms leistų didesnį dėmesį sutelkti į tolimesnį teisinės ir reguliacinės aplinkos gerinimą, o ne pažeidimų fiksavimą ir baudų skirstymą.
Ir pabaigai norėčiau atsakyti į dažną klausimą, kokiomis proporcijomis finansų įstaigos turėtų investuoti į pinigų plovimo prevenciją. Praktinė patirtis bei nuolat didėjantis atliekamų finansinių operacijų skaičius suponuoja, kad didesnė dalis investicijų turėtų būti nukreipta į informacinių technologijų sprendimų vystymą (apie 60–70 proc.), o likusi lėšų dalis – į žmogiškuosius išteklius (t. y. į pinigų plovimo prevencijos specialistų kompetencijų didinimą).