Nors darbo ginčų skaičius praėjusiais metais išliko stabilus, palyginti su 2023-iaisiais, daugėja bylų dėl darbo užmokesčio, neteisėtų atleidimų ir psichologinio smurto. Tuo pat metu verslas vis dažniau susiduria su tiekimo grandinės trikdžiais, neįvykdytomis sutartimis ir neapmokėtomis sąskaitomis, ypač statybų ir viešųjų pirkimų sektoriuose. Ginčų augimas skatina atkreipti dėmesį į sutarčių detalumą, stipresnę skaidrumo politiką ir tvaresnius verslo santykius.
Konfliktų žemėlapis darbo rinkoje
Jeigu anksčiau dažniausiai nagrinėti ginčai šioje srityje buvo susiję su darbo sąlygų pažeidimais ir darbo sutarčių aiškinimu, 2024 metais vis daugiau bylų buvo keliama dėl neteisėtų darbuotojų atleidimų, psichologinio smurto darbo vietoje bei darbo užmokesčio klausimų.
Estijoje teismai ėmė griežčiau vertinti neteisėtus atleidimus, susijusius su verslo pertvarkymu. Latvijoje nustatyta, kad profsąjungos narių atleidimui reikia gauti jų sutikimą, o Lietuvoje išaugo ieškinių dėl psichologinio smurto darbo vietoje skaičius.
Vis daugiau ginčų kyla ir dėl darbo laiko apskaitos – ypač nuotolinio darbo atvejų, kuomet darbdaviai siekia kontroliuoti darbuotojų produktyvumą, tačiau ne visada tai daro teisėtai. Latvijoje ir Estijoje jau yra precedentų, kai teismai pripažino, kad laiko apskaitos pažeidimai gali būti laikomi darbo teisės pažeidimais.
Augantys bankroto ir restruktūrizavimo bylų skaičiai rodo augančius iššūkius įmonių gyvybingumui
Bankrotų ir restruktūrizavimo bylų skaičius Baltijos šalyse auga. Lietuvoje 2024 metų pabaigoje buvo matyti 14,9 proc. daugiau bankrotų nei 2023-iaisiais. Labiausiai nukentėjo transporto, gamybos, administracinių paslaugų ir prekybos sektoriai. Latvijoje per metus restruktūrizavimo atvejų skaičius padidėjo beveik 50 proc., o Estijoje 2024-aisiais pasiektas rekordinis tokių bylų skaičius – 28.
Be to, dažniau nagrinėjami ginčai tarp kreditorių, kurie siekia išieškoti skolas iš nemokių įmonių. Teismai vis griežčiau vertina skolų administravimo procesus ir reikalauja aiškių įrodymų, kad įsipareigojimai buvo vykdomi sąžiningai.
Griežtėjanti viešųjų pirkimų praktika
Viena svarbiausių viešųjų pirkimų tendencijų – reikalavimas neapsiriboti vien formaliu pasiūlymų vertinimu, bet įsitikinti jų realiu atitikimu techniniams reikalavimams. Pastaruoju metu vis daugiau bylų nagrinėjama dėl atvejų, kai tiekėjai teikia pasiūlymus su neaiškiais ar neišsamiais duomenimis, o perkančiosios organizacijos nepakankamai atidžiai į juos įsigilina.
Estijoje dažniausiai skundžiami techniniai reikalavimai ir pirkimų sąlygų pakeitimai. Latvijoje į teismus dažniau kreipiamasi dėl tiekėjų pašalinimo iš konkursų, kuomet buvo pažeisti nacionalinio saugumo sumetimai. Lietuvoje viešųjų pirkimų ginčų skaičius taip pat auga, o teismų praktika vis aiškiau apibrėžia perkančiųjų organizacijų atsakomybę.
Be to, Lietuvoje dažnėja ir sutarčių vykdymo ginčų. Tiekėjai kreipiasi į teismus dėl netinkamo jų teisių užtikrinimo arba dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų vienašališkai keisti sutarties sąlygas. Ypač jautrios tampa viešųjų darbų pirkimų bylos, kuriose ginčijami tiek kainų indeksavimo mechanizmai, tiek atsakomybė už projekto įgyvendinimo vėlavimus, nes šie ginčai dažnai susiję su didelėmis finansinėmis rizikomis, ilgalaikiais įsipareigojimais ir viešuoju interesu.
Šios tendencijos rodo, kad 2025 metais viešųjų pirkimų srityje tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms teks skirti daugiau dėmesio sutarčių aiškumui ir tinkamo vykdymo užtikrinimui.
Išbandymų ir prisitaikymų laikas
Nors sudėtingesnių teisinių ginčų skaičius Baltijos šalyse sistemingai didėja, teismų praktika rodo, jog verslas, investuojantis į prevencinius veiksmus, gali išvengti nuostolių ir sugadintos reputacijos. Prevencinė strategija ne tik mažina teismų išlaidas, bet ir stiprina verslo patikimumą bei stabilumą.
Įmonės turi daugiau dėmesio skirti teisės aktų reikalavimų atitikčiai, sutarčių vykdymo dokumentavimui, duomenų saugai, peržiūrėti darbo sutartis, stiprinti vidaus etikos kodeksus ir suefektyvinti konfliktų sprendimo mechanizmus. Viešųjų pirkimų srityje svarbu ne tik atsakingai rengti ir vertinti pirkimo sąlygas, bet ir užtikrinti, kad sutartys būtų vykdomos skaidriai bei profesionaliai, siekiant išvengti ginčų ar jiems kilus, greičiau juos išspręsti.
2025-ieji verslui Baltijos šalyse bus išbandymų ir prisitaikymo laikotarpis. Įmonės, kurios sugebės iš anksto numatyti galimas teisines rizikas, įgyvendins prevencines priemones ir stiprins atitikties kultūrą, turės konkurencinį pranašumą ir išliks stipresnės rinkoje.