Sutartinių krovinių pervežimų įkainiai susitraukė iki 127,6 punkto – 2024 m. sausį–kovą šis rodiklis buvo 2,6 punkto mažesnis nei atitinkamą laikotarpį pernai. Neatidėliotinų sandorių įkainiai mažėjo kukliau: iki 123,9 punkto pirmąjį šių metų ketvirtį – 1,1 punkto mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Nors transporto sektoriaus situacija dar nėra gera, tačiau ji po truputį keičiasi. Dėl to jaučiamas laikinas pagerėjimas, tačiau vis dar nėra aišku, ar transporto rinka jau atsigauna, ar tai tik laikina. Vis dėlto šiuo metu rinka yra labai pažeidžiama, tad ateityje gali būti visko.
Logistikos sektorius šiuo metu atsigauna ne dėl didesnio krovinių kiekio, bet dėl konkurencijos mažėjimo. Įmonės, neišgyvenusios šio sunkaus laikotarpio, užsidaro. Į tai galima žiūrėti optimistiškai – mažesnė konkurencija reiškia didesnį atliekamų krovinių kiekį, kas gali padėti mažesnėms transporto įmonėms. Tačiau reali situacija gali būti ir kitokia, mat konkuruojama yra ne tik vietinėje rinkoje, tačiau ir visoje Europoje.
Kyla problemų dėl maršrutų
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2023-iųjų ketvirčiu, transporto sektorius augo. Per pirmus šių metų mėnesius Lietuvoje gabenta 43,6 mln. tonų krovinių, o atmetus naftotiekį – 41,4 mln. tonų. Praėjusiais metais atitinkamai buvo pervežta 38,9 mln. tonų krovinių, o be naftotiekio – 36,7 mln. tonų.
Tačiau įmonėms vis dar trūksta lėšų, o siekiant kompensuoti kylančius kaštus dėl ribotų logistikos galimybių po transporto srautų uždarymo į Rusiją ir Baltarusiją šioms tenka sumažinti transporto parkus.
Šiuo metu transporto sektoriuje sėkmingiau sekasi didelėms įmonėms. Uždarius sienas su Rusija ir Baltarusija įmonės turi keisti savo transporto maršrutus. Tai reikalauja daug laiko ir pinigų, kuriuos labiau skirti gali stambios transporto įmonės kaip „Baltic Transline“ ar „HopTrans“.
Sudėtingos geopolitinės sąlygos kelia problemų ir dėl krovinių – nors jų tarifai ir tenkina vežėjus, paties darbo mažesnėms kompanijos tiesiog trūksta. Daugumos logistikos įmonių praėjusių metų finansai yra neigiami, o bankai į mažesnes kompanijas žiūri atsainiai. Išlikti sunkiu finansiniu laikotarpiu padeda patys sunkvežimių gamintojai, tokie kaip „Scania“ ar „Volvo“, kurie turi savo finansavimo departamentus, taip padėdami mažesnėms kompanijoms.
Europos „pašto dėžučių“ problema
Be finansinių problemų logistikos sektoriui iššūkių kelia ir esami politiniai sprendimai. Vežėjai skundžiasi mobilumo paketo reikalavimais, kurie yra sudėtingi, migracinei politikai reikia lankstumo.
Europoje legali „pašto dėžučių“ sistema iš vietinių vežėjų išvilioja kvalifikuotus vairuotojus. Tai ne tik kelia įmonės sąnaudas vairuotojų paruošimui, bet ir apsunkina transportavimo galimybes, mat mažesnis vairuotojų kiekis dar labiau riboja galimų krovinių kiekį.
„Pašto dėžutės“ Europos kompanijoms leidžia aplenkti mokesčius ir pigesniame regione atsidaryti tariamą kompanijos filialą, kuris tėra pašto dėžutė. Taip tam tikros įmonės prikviečia užsienio vairuotojų, viliodamos didesniu atlyginimu, bet mažesnėmis garantijomis.
Vežėjai šios sistemos nepalaiko, nes dėl jos atsiranda vairuotojų perpardavinėjimai. Įmonės investuoja laiko ir pinigų į vairuotojų tobulinimą, kad šie galėtų saugiai dirbti Europos keliuose, tačiau po mėnesio ar dviejų vairuotojai susivilioja „pašto dėžutės“ pasiūlymu ir išvyksta dirbti kitur. Būtent tose įmonėse yra didesnis, tačiau nelegalus atlyginimas.
Atsakingesnis požiūris į priimamus politinius sprendimus ir transporto sektoriaus ribojimus padėtų logistikos rinkai greičiau atsigauti, o geresnė komunikacija su šio sektoriaus atstovais padėtų išvengti pykčių tarp valdžios atstovų ir vežėjų.
Vežėjams reikia būti pasiruošusiems bet kam, nes, nors transporto rinka šiuo metu ir atsistato, svarbu nepamiršti laiku ir kokybiškai teikti paslaugas ir užtikrinti nenutrūkstamą prekių judėjimą regione.
