Gamyklos Klaipėdoje sprendimams diriguoja politikai: ne visiems pavyksta išsilaikyti

Ne kiekvieną verslo gimimą padiktuoja vartotojai ir iš jų atsirandanti paklausa. Dalį ekonomikos nulemia ir politikų sprendimai. Vienas iš geriausių to pavyzdžių – Klaipėdos LEZ įsikūrusi biodegalų gamintoja „Mestilla“. Europai, o kartu ir Lietuvai, nusprendus eiti žalesniu ir gamtai tvaresniu keliu atsirado mažesnę įtaką aplinkai darančių degalų poreikis. Vienu iš tokių sprendimų ir tapo uostamiestyje įsikūrusi gamykla, kuri iš Lietuvoje užaugintų rapsų gamina biodyzeliną, o nuo kitų metų žada į savo gamybos procesą įtraukti ir panaudotą augalinį aliejų.

Apie dar 2005 m. užgimusį verslą ir ateities planus portalo Delfi kanalui „Atsakingas požiūris“ pasakojo bendrovės „Mestilla“ vadovas Arūnas Zubas.

Prieš penkiolika metų apsisprendus investuoti apie 50 mln. eurų į plyną lauką Klaipėdos LEZ išdygo nauja gamykla.

„Tuomet viskas atrodė labai optimistiška ir matėsi šviesus rytojus, tačiau per visus tuos metus, norint pasiekti išsikeltus tikslus – 10 proc. biodegalų transporto sektoriuje iki 2020 m., buvo labai daug politinės turbulencijos, keičiantis politikams atsirasdavo naujų iniciatyvų ir kartu – nežinomybės verslui“, – atviravo pašnekovas.

Nori išnaudoti Lietuvos ir aplinkinių šalių potencialą

Tiek Europoje, tiek Lietuvoje vis diskutuojant, ar žemės ūkio produkcija turėtų būti skirta degalams gaminti, o galbūt visas potencialas nukreiptas į maisto produktus, situacija drebino biodegalus nusprendusių verslų pamatus. Daliai nepavyko atsilaikyti, tačiau Lietuvoje įsikūrusiai gamyklai pasisekė.

„Naujų vilčių įliejo ir 2019 m. nauja Europos direktyva, numatanti, kad iki 2030 m. reikia pasiekti 14 proc. biodegalų transporto sektoriuje. Tai – ambicingi planai, ir mes planuojame ta kryptimi judėti. Ką galime padaryti nestatydami naujų gamyklų ir su turimomis technologijomis – gaminti pažangius biodegalus iš naudoto augalinio aliejaus“, – pasakojo pašnekovas.

Maisto gamyboje, pramonėje naudojamas ir kaip atlieka susidarantis aliejus jau ne vienus metus tampa diskusijų objektu. Kartu randama vis daugiau sprendimų šią atlieką vėl sugrąžinti į ekonomiką. Pavyzdžiui, šių metų pabaigoje „Vilniaus vandenys“ skelbė planuojantys pasiūlyti surinkti iš sostinės restoranų ir kavinių panaudotą maistinį aliejų, o vėliau jį perdirbti į biodujas ir panaudoti elektrai gaminti.

Kalbėdamas apie žaliavą – panaudotą augalinį aliejų – A. Zubas paminėjo, kad aliejus iš dideliais kiekiais jį naudojančių įmonių surenkamas jau dabar, bet dažnu atveju iškeliauja iš Lietuvos į kitas gamyklas, o tai taip pat neprisideda prie tvaraus požiūrio.

„Mes manome, kad kuo tu arčiau žaliavos, tuo esi konkurencingesnis, todėl mūsų tikslas yra panaudoti visą Lietuvos potencialą, o tada – ir Baltijos, ir kitų kaimyninių šalių“, – pridėjo jis.

Kas padėjo išsilaikyti?

Kaip pokalbio pradžioje paminėjo gamybinės įmonės vadovas, besikeičiantys politikai tiek Europoje, tiek Lietuvoje keičia ir su biodegalais dirbti pasiryžusio verslo kelią. Pajutus augsiančią paslaugą prieš daugiau nei dešimtmetį visoje Europoje steigėsi biodegalus gaminančios gamyklos, tačiau ne visoms pavyko išsilaikyti.