Kauno rajone, Ringauduose, įsikūrusios įmonės kieme gyvybė tiesiog verda. Už vieno iš kelių spalvingų pastatų darbininkai stumdo pušų žievės kalnus, kitoje dengiamas naujutėlaičio rekonstruojamo namo stogas, į kiemą tai įvažiuoja, tai išvažiuoja čia ruošiamų medžiagų pirkėjai.
Regis, čia darbuojasi kokios kelios brigados, tačiau visame tame ūkyje tvarkosi tik pats Edgaras, jo mama Valentina ir dar vienas samdomas darbininkas – vietos gyventojas Sigitas.
Kitais darbais užsiėmė konkretiems darbams atlikti samdytos brigados.
Mama ir sūnus – ranka rankon
Jau apie penkiolika metų veikiančioje „Tabariškių žalumoje“ yra gaminamas sodų ir kiemų priežiūrai skirtas spygliuočių ir lapuočių mulčias, ruošiamas kompostas, žemė šiltnamiams ir vejai, kraikas gyvūnams, prekiaujama dekoratyviniais akmenėliais bei medžio rinkiniais, kurie skirti barbekiu ar mėsos rūkymui.
Nepaisant to, kad gamybai naudojama daug gamtinės žaliavos – žemė, žievė, kankorėžiai, įvairios medienos atliekos, pačioje įmonės teritorijoje – stebėtina tvarka.
„Mano bendražygė, pagrindinis mano talkininkas“,– švelniai apie savo dešinąją ranką ir visų finansų tvarkytoją, mamą Valentiną kalba verslininkas. Jis pasakoja, kaip visą gyvenimą jie žengia
koja kojon.
Nuo Nepriklausomybės pradžios jie kartu dirbo prekybos srityje, kūrė pirmuosius šeimos verslus.
„Buvo metas, kai aš dar paauglys kartu su mama ankstų rytą traukdavome į Aleksoto turgų. Aš prekiavau vaizdo kasetėmis, o mama – įvairiais kitais dalykais“, – prisiminė Edgaras.
Vaikštinėjant po įmonės teritoriją jis pasidžiaugia, kad dabartiniame versle jam pavyksta investuoti išvengiant įvairių paskolų: „Patys daugybę darbų atliekame. Ir trinkeles patys susidėjome, ir išsibetonavome, ir pamatus išsiliejome. Turime nedidelę savo lentpjūvę, tai ten irgi daug darbų pasidarome.“
Duoklė gamtai
Verslininkas sako, kad perdirbdamas įvairias medienos atliekas jis tarsi grąžiną duoklę gamtai: „Vieni degina, paverčiai dūmais, o mes grąžiname visa tai į žemę. Tai virsta maistu žemės organizmams ir augalams. Kita vertus, žmonėms, kurie naudoja tai, ką mes pagaminame, tenka mažiau ravėti ir gražiai, estetiškai aplinka atrodo.“
Vedžiodamas po dar mažai pavasario paliestą įmonės, o taip pat ir savo būsimų naujų namų kiemą, kuriame jau dabar nesunku pastebėti, kiek šeimininko rankos pridėta kuriant aplinką, Edgaras demonstruoja čia pat gaminamo mulčiaus privalumus. Medžio žievių ir kankorėžių mišinys gaubia
gražiai besirikiuojančius šilauogių krūmus, įvairius vaismedžius. Jis sako, kad toks mišinys puikiai tinka ir drenažui, tuomet puikiai cirkuliuoja oras.
Apie savo produkciją Edgaras gali su didžiausiu užsidegimu pasakoti ir pasakoti. O ypač – apie jo ruošiamo mulčiaus naudą ir teisingą panaudojimą.
„Laikau save šiokiu tokiu sodininku, bet man patinka ir laukinė gamta“, – bevaikščiojant po kiemo pakraštyje išsaugotą mažytį beržynėlį savo aistros sodininkavimui ir gamtai neslepia šeimininkas.
Ilgainiui praeivius džiugins jo rankomis pasodinta alyvų alėja.
Mokėsi iš lenkų
Būtent nuo aistros sodininkystei, galima sakyti, ir gimė šis verslas.
„Pasodini kokius augalus, išvažiuoji į darbus, o jie kaipmat jie apauga žolėmis. Norisi juos ir deramai prižiūrėti, ir tinkamai patręšti. Pradėjau ieškoti daugiau informacijos, tuo domėtis.
Išsiaiškinau, kad yra toks dalykas, kaip mulčias. Parsivežiau jo iš Lenkijos savo sodui ir buvau labai patenkintas. Tada parvežiau pilną mašinos priekabą ir jį pardaviau. Tai ir buvo toji pradžia. Tada daviau skelbimą į laikraštį ir taip užsisuko. Vėliau nusipirkau autobusiuką ir juo gabendavau“, – pradžią prisiminė pašnekovas.
Besilankydamas pas lenkų gamintojus Edgaras matė, kaip jie dirba, kaip ruošia tą produkciją.
Ilganiui nusprendė pats imtis gamybos. Dabar panaudoja ne tik lietuvių, latvių, bet ir kitų kaimynų paruoštą biokurą. Dirba su dideliais fabrikais, stambiomis lentpjūvėmis: „Mažos lentpjūvės mums tiesiog atiduoda, nes ten būna su pjuvenomis sumaišytų atliekų, kurių sandėliavimui reikia daug vietos. Jos net briketų gamybai netinka. Pasakysiu taip: yra rūšiuojamos įvairios šiukšlės – popierius, buitinės atliekos, stiklas ar geležis, o aš išrūšiuoju medienos atliekas.“
Verslas ir gyvenimas – vienoje vietoje
Tarp gausiausių „Tabariškių žalumos“ klientų yra želdintojai. Taip pat įmonės gaminių prireikia įvairiems pavieniams objektams, mokykloms, darželiams. Edgaras pasakoja, kad neretai į darbą tenka atlėkti ir sekmadienį – vienintelę laisvą nuo darbų dieną, arba pasibaigus darbo dienai. Todėl džiaugiasi, kad ateityje, kai persileks į naujuosius namus, nereikės sukti galvos dėl teritorijos apsaugos, nei dėl užsivėlinusių pirkėjų.
Verslas ir gyvenamasis būstas vienoje vietoje, – toks modelis, pasak Edgaro, Europoje yra įprastas.
Taip gyvenama Danijoje, Olandijoje, Austrijoje ir kitur.
„Gal kai kam atrodo nekokia idėja gyventi darbo vietoje, bet manau, kad ateityje bus vis daugiau ir daugiau tokių pavyzdžių“, – įsitikinęs pašnekovas.
Edgaro įmonė prekiauja lietuviškais neskaldytais upiniais akmenukais, kurie artimi mūsų landšaftui, tačiau egzotikos ar įmantrumo pageidaujantiems klientams pasiūlo ir iš Lenkijos atvežto gneiso, kitaip dar vadinamo medžio akmens skaldos.
Šis verslas yra sezoninis, o ypatingai – pavasarinis. Todėl šiuo metu Edgaras neskaičiuoja valandų ir prireikus net naktį prižadintas gali atlėkti į įmonę. O žiemą Žemės ūkio universitete inžinerijos vadybos ir mechanikos studijas baigęs vyras užsiima technikos remontu, nes tam net yra pasistatęs modernų garažą.
Verslininkas tik nusijuokia, kai pasiteirauju, kaip jie taip spėja tryse suktis.
„Armijos žmonių čia nereikia. Aš pats daug dirbu. Čia mano gyvenimas ir mano laikas. Į Palangą manęs netraukia, o kaip norime, tai pakeliaujame žiemą,“ – stodamas prie aparato, kurio pagalba fasuojami gaminiai, pasakoja verslininkas.
Jis džiaugiasi, kad toje vietoje, kur jis kuriasi ir kur veikia įmonė, tvyro gera aura. Vyras stengiasi palaikyti gerus santykius su kaimynais ir net surūgėliai pasidarė draugiški.
Verslininkas mato, kaip sparčiai auga konkurencija. Kai ėmėsi šio verslo, retas tuo užsiėmė. Jam net buvo siūloma atidaryti panašią įmonę Vilniuje. Šiuo metu tokias paslaugas siūlančių įmonių pasipylė kaip iš gausybės rago. Tačiau pašnekovas įsitikinęs: vietos po saule visiems užteks.