Didžiausias Klaipėdos regiono darbdavys Stončius – apie vilkiko vairuotojo patirtį, brolius versle ir norvegiškąjį detektyvą

Buvo metas, kai pievoje su dalgiais išsirikiuodavo šešetas šeimos vyrų. Priekyje – gerokai per septyniasdešimt perkopęs tėvas, o už jo – penki jo sūnūs. Mažiausiam buvo septyneri. Nuo tada broliai visą gyvenimą žengė ir žengia petys į petį. Tik dabar tai jau ne tame vienkiemyje, kur noko darbštumo ir verslumo genas, bet prie metų metus augusios ir tarptautinį pripažinimą pelniusios Klaipėdos pašonėje įsikūrusios bendrovės „Vlantana“ vairo.

Apie nuo Gargždų pakraščio kilusius brolius Stončius iki dabar mažai kas buvo žinoma. Buvo kalbama, kad jie viešumos nemėgsta, interviu nedalija ir iš viso kažkokia paslapties skraiste apsigaubę. Tačiau jų valdomos kompanijos vardas skambėjo vis garsiau ir garsiau. Didžiausiu Klaipėdos regiono darbdaviu tapusi „Vlantana“ yra žinoma visoje Europoje. Jos gyvenime būta ir juodų dienų, bet apie tai atskira istorija.

Įsikūrė netoli gimtinės

Jau tuomet, kai skriejant autostrada pradeda matytis Klaipėdos kaminai, o kairėje – Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) besirikiuojančios gamyklos, dešinėje išdygsta visas kompleksas modernių pastatų, ant kurių puikuojasi užrašas „Vlantana“. Teritorijoje, kuri, kaip vėliau paaiškėjo užima 27 ha, yra visko – ir degalinė su parduotuve, ir motelis su kavine, ir inovacijų inkubatorius, ir jau 5 metus veikiantys, ir naujutėlaičiai, dar įrenginėjami logistikos sandėliai, kurie prilygsta trims futbolo aikštėms, ir šešiasdešimt trys poilsio kambariai skirti darbuotojams – vilkikų vairuotojams pailsėti. Visą tai teko savo akimis regėti ir apie viską išgirsti iš vieno iš „Vlantana“ įkūrėjų bei valdybos pirmininko Vlado Stončiaus lūpų.

Pirmiausia įsikuriame jo kabinete, pro kurio langus matyti autostrada nuolat skriejantys automobiliai. Ant sienų – daugybė įdomių dalykų, tačiau labiausiai akis traukia geltonais ir raudonais smeigtukais išmargintas pasaulio žemėlapis. Geltonieji žymi su verslu susijusias šalis, o raudonieji – jo kelionių kryptis.

Nuo „Vlantanos“ biuro iki jos įkūrėjų brolių Stončių gimtinės – ranka paduoti.

„Man ši vieta ypatinga, galima pasakyti net šventa. Šiose apylinkėse užaugau ir susiformavau kaip asmenybė, todėl esu aborigenas, kitaip tariant vietinis gyventojas, – nusišypso pašnekovas. – Mano šeima gyveno visai netoli nuo čia, keliolika kilometrų link Kauno. Sodyba buvo visiškai šalia Vilnius-Kaunas magistralės. Tik kai ten augau, tuomet buvo ne autostrada, bet miškai, kur malkaudavome, ir pievos, kurias šienaudavome. Visada pravažiuodamas magistrale su gimtine pasisveikinu garsiniu signalu.“