Partizaninio karo archeologija: Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieška

Paprastai archeologija suvokiama kaip mokslas tiriantis priešistoriniais laikais egzistavusių bendruomenių materialųjį paveldą. Tačiau, pastarojo dešimtmečio archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje atskleidė kur kas platesnes šio mokslo tyrimų galimybes. Naujausių laikų konfliktų archeologija, nuo XX a. pabaigos Europoje pripažinta kaip atskira archeologijos mokslo šaka, pirmuosius žingsnius žengia ir Lietuvoje. Tyrinėti Lietuvos partizanų bunkeriai, kovų ir žūties vietos, ieškota partizanų palaikų.

Kovo 6 d. minėjome Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines. Deja, 1957 m. mirties bausme nubausto ir sušaudyto partizanų vado palaikai vis dar nesurasti.

Vilniuje vadinamose Našlaičių kapinėse 2017 m. pradėti archeologiniai tyrimai. Istorinių šaltinių duomenimis čia 1956 – 1969 m. laikotarpyje buvo užkasinėjami Vilniaus įkalinimo įstaigose mirties bausme nuteistų kalinių kūnai. Šiais metais archeologiniai tyrimai Našlaičių kapinėse bus tęsiami.

Ar galime tikėtis, kad ateityje turėsime galimybę uždegti žvakutę prie vieno iškiliausių lietuvių tautos didvyrių kapo? O gal Našlaičių kapinės Antakalnyje slepia ir daugiau paslapčių?

Šiais ir kitais partizaninio karo Lietuvoje archeologijos klausimais kalbėjosi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto archeologai prof. dr. Albinas Kuncevičius ir doc. dr. Gintautas Vėlius.