Venesuela ant prarajos krašto: laikas diskusijoms baigėsi

Naftos turtinga, bet prie ekonominės prarajos krašto stovinti Venesuela nugrimzdo į didžiulį neapibrėžtumą, kai trečiadienį Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas 35 metų Juanas Guaido pasiskelbė „laikinuoju prezidentu“. Paramą jam suskubo pareikšti Jungtinės Valstijos ir virtinė didžiųjų Venesuelos kaimynių, įskaitant Braziliją, Kolumbiją ir Argentiną.

Opozicija atsisakė pripažinti socialisto N. Maduro perrinkimą prezidentu pernai vykusiuose rinkimuose, sulaukusiuose griežtos tarptautinės kritikos. Tačiau galinga šalies kariuomenė, kurios reakcijos buvo nekantriai laukiama, išliko jam lojali.

Kartu su kariuomenės vadovybe pasirodęs gynybos ministras Vladimiras Padrino, kuris pats yra generolas, paskelbė 56 metų N. Maduro „teisėtu prezidentu“ ir pažadėjo, kad jo valdžia bus ginama nuo bandymo įvykdyti „valstybės perversmą“. Aukščiausiasis Teismas, sudarytas iš režimui lojalių teisėjų, taip pat patvirtino savo ištikimybę N. Maduro „teisėtai valdžiai“.

Analitikai iš Londone įsikūrusios politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ sakė, kad nors J. Guaido tarptautinis pripažinimas laikinuoju Venesuelos prezidentu sustiprino jo, kaip pagrindinio opozicijos lyderio, pozicijas, jam nepavyko palenkti į savo pusę įtakingų kariškių.

Tuo metu Vašingtone valstybės sekretorius Mike'as Pompeo tęsė spaudimą N. Maduro, Jungtinėms Valstijoms paraginus šaukti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl krizės. Įpykęs N. Maduro trečiadienį liepė Amerikos diplomatams per 72 valandas palikti šalį, o ketvirtadienį pranešė atšaukiantis iš JAV visus Venesuelos diplomatus.

Tuo metu JAV valstybės departamentas nurodė daliai Amerikos ambasados Venesueloje darbuotojų palikti šalį, tačiau nesutiko atšaukti visų diplomatų, pareiškęs, kad ketina palaikyti diplomatinius ryšius su „laikinojo prezidento Juano Guaido vyriausybe“.
D. Trumpas savo ruožtu atvirai užsiminė apie karinės intervencijos Venesueloje galimybę, pareiškęs, kad „svarstomos visos galimybės“.

Analitikai sako, kad prezidentas galėtų svarstyti galimybę imtis papildomų ekonominių sankcijų prieš Venesuelą, iš kurios perka trečdalį šalyje išgaunamos naftos. Už Pietų Amerikos ribų JAV pavyzdžiu pasekė ir

J. Guaido laikinuoju Venesuelos vadovu pripažino Kanada bei Didžioji Britanija, o Prancūzija pareiškė nepripažįstanti N. Maduro valdžios teisėtumo. Tačiau tvirtą paramą į keblią padėtį patekusiam Venesuelos lyderiui pareiškė Rusija ir Kinija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paskambino N. Maduro ir išreiškė palaikymą „teisėtai Venesuelos valdžiai iš išorės išprovokuoto vidaus politinės krizės paaštrėjimo sąlygomis“.

Prezidentaujant N. Maduro Venesuela smarkiai nuskurdo, dėl ekonominės krizės šalyje ėmė stigti būtiniausių prekių, tokių, kaip maisto produktai ir vaistai. JT duomenimis, nuo 2015-ųjų šalį paliko apie 2,3 mln. žmonių.

Prognozuojama, kad infliacija šįmet pasieks 10 mln. procentų. J. Guaido laikinuoju šalies vadovu pasiskelbė po tris dienas tvyrojusios didžiulės įtampos, kilusios, kai grupė karių pamėgino surengti maištą sostinėje. Maištas buvo greitai numalšintas, tačiau tai išprovokavo virtinę mažesnių protestų, į kuriuos saugumo pajėgos atsakė ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis.

Daug iškilių visuomenės ir politikos veikėjų visame pasaulyje paragino laikytis rimties, kad būtų išvengta kruvinų neramumų pasikartojimo, nevyriausybininkams Karakase paskelbus, jog per keturias protestų dienas jau žuvo 26 žmonės.

Popiežiaus Pranciškaus atstovas spaudai Panamoje vykstančiose Pasaulio jaunimo dienose sakė, kad pontifikas „meldžiasi už aukas ir visus Venesuelos žmones“.