„Kalnapilio“ vyriausiasis aludaris Ričardas Barakūnas teigia, kad aludarystė Lietuvoje nuo seno buvo pripažintas amatas. Alaus kultūra Lietuvoje klesti – per metus išverdama beveik 300 mln. litrų alaus, o skirtingų šio gėrimo rūšių suskaičiuojama net keli šimtai.
Restorano „Lauro lapas“ savininkė Orinta Cherčenkaitė atskleidžia, kad restorano svečiai vis dažniau maistą derina su alumi, ne tik su vynu kaip įprastai. „Senąją tradicinę lietuvišką virtuvę keičia šiuolaikiška virtuvė, o cepelinus – šviežios žuvies ir mėsos patiekalai. Todėl natūralu, kad restorano lankytojai tampa vis reiklesni, ieško naujų skonių derinių, – pasakojo O. Cherčenkaitė. – Taip pat patiekalų skonis puikiai atsiskleidžia ne tik prie alaus, bet ir su alumi“.
Ji pateikia receptą, kaip patiems išsikepti kvapnią naminę duoną su alumi ir pabrėžia, kad, norint pajusti tikrąjį duonos skonį, ją reikia būtinai laužti rankomis.
Naminė duona su alumi
Jums reikės:
1 kg kvietinių miltų su sėlenomis
50 g šviežių mielių
10 g džiovinto mairūno, raudonėlio
200 g šilto vandens
1 v. š. druskos
2 v. š. cukraus
1 butelis „Grand Select“ alaus
0,5 stiklinės saulėgrąžų arba alyvuogių aliejaus
50 g sėlenėlių
50 g sėmenų
Gaminimo eiga:
Miltus sumaišome su sėmėnimis, sėlenėlėmis ir gautą mišinį paskleidžiame ant stalo paviršiaus. Pilame alų, šiltą vandenį ir aliejų, dedame mieles. Įberiame druskos ir cukraus. Tešlą minkome rankomis, kol masė taps vientisa ir nelips prie rankų. Išminkytą tešlą maždaug valandai paliekame kambario temperatūroje, kad ši iškiltų.
Neišsigąskite, formuojant duonos kepalėlį tešla šiek tiek sukris. Suformuotą duoną paliekame stovėti dar valandai.
Iškilusią duoną į aliejumi išteptą kepimo indą, uždedame prieskoninių žolelių ir apibarstome miltais. Kepame 20 minučių iki 210 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Iškepusią duoną ištraukiame iš orkaitės ir paliekame dar valandai pastovėti, kad atvėstų. Duonos nepjauname, o tiesiog laužiame rankomis.
Skanaus!