Kaip teigia programos EXOMARS vadovė Abby Hatty, marsaeigis jau puikiai pasirengęs įveikti visas galimas kliūtis, o jeigu ir kiltų kokių nesklandumų, juos išspręsti padės Žemėje dirbantys mokslininkai.
Mokslininkai įsitikinę: jei planetoje gyvybės įrodymų ir likę, tai jų reikia ieškoti kelių metrų gylyje, kur kosminė radiacija menkiau mirtinai nei pačiame planetos paviršiuje. Tam, kad galėtų prasibrauti pro paviršinį planetos sluoksnį, marsaeigis aprūpintas specialiu dviejų metrų grąžtu.
Apgalvoję misijos sudėtingumą ir rezultatų svarbą, marsaeigio kūrėjai jį pavertė praktiškai steriliu – jame absoliučiai nieko natūralaus.
Ankstesnis Europos bandymas išbandyti marsaeigį 2016 metais baigėsi nesėkme.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (2)