Mūsų su Katiniene pomėgiai labai panašūs, skirtumas tik tas, kad ji mėgsta pagulėti paplūdimyje ir pasideginti, o aš šio užsiėmimo vengiu, nes jis mane sekina ir vargina.
Bet kaip sako – ko nepadarysi dėl mylimo žmogaus.
Tad išnuomodamas automobilį puikiai žinojau, kad į suplanuotų lankytinų vietų sąrašą Katinienė yra įtraukusi Vai paplūdimį.
Kadangi prieš išskrendant ji man ne kartą rodė gražias šio paplūdimo nuotraukas, tai noru jį pamatyti ir aš buvau užsidegęs, nors iki jo nuo Chersonissos miestelio buvo apie 130km, ir tam atstumui įveikti vingiuotais kalnų takeliais navigacijos duomenimis mums prireiks 2,5 val.
Sunku perteikti tą vaizdų didybę, kuria galėjome grožėtis vykdami į Vai paplūdimį.
Taip pat keliaujant Kretoje jums gali tekti sutikti ožkų, jos čia kalnuose vaikšto neprižiūrimos, tad jei stabtelėsite jų paveiksluoti, nenustebkite, jos nepabėgs nuo jūsų, o atvirkščiai bandys lysti net į automobilį, taip greičiausiai prašydamos kokių skanėstų.
Atvykę į Vai paplūdimį, to vaizdelio, kuris puikavosi daugelio instagramo nuotraukose neišvydome. Taip – palmės buvo, bet buvo ir pilkas smėlis, kuris manęs svetur niekad nežavi, prisiminus Lietuvos paplūdimių gražų smėliuką.
Bet jei lyginti vandens švarumą su Baltijos jūros vandeniu, tai šis – lyg šaltinio skaidrumo, o Lietuvos pajūryje, įbridęs iki kelių, vandenyje nebematysi savo pirštų.
Dar vienas pastebėjimas ir tuo pačiu pasiūlymas Lietuvos verslininkams, kurie apmokestina tualetus pajūryje. Taupykit darbuotojų sąskaitą: vietoje piktos babutės, kuri renka pinigėlius ir normuoja tualetinį popierių, pagal kliento sėdynės dydį, padėkite – kaip Vai paplūdimyje – dėžutę, į kurią žmonės, pasinaudoję tualetu, įmes po 50 centų.
Kadangi paplūdimio bariukas galėjo pasigirti tik skaniu alumi ir keliais užkandukais, mano skrandžiui pradėjus mušti alkio būgnais, aš Katinienės deginimosi malonumus nutraukiau primindamas, kad alkani vyrai būna labai pikti.
Tad susirenkame daiktus ir judame atgal.
Kur pavalgyti, numatėme dar važiuodami į Vai paplūdimį, aukštai kalnuose pamatę užeigą, kuri įsikūrusi kalno šlaite palei patį kelią. Tuo metu mane sužavėjo spalvinga jos terasa.
Nors atgal važiavome nedideliu greičiu ir visą kelią žvalgėmės ieškodami tos užeigos, visgi sugebėjome ją pravažiuoti nepastebėję, nes jos pavadinimo nežinodami negalėjome pasitelkti google žemėlapio paieškai.
O dabar aš jums papasakosiu apie užeigą, kuri man paliko labai didelį įspūdį, kurio sulyginti dar net neturiu su kuo.
Štai tokius perliukus aš ir bandau rasti vykdamas į svetimas šalis. Nes jie lyg veidrodis to krašto, kuriame svečiuojiesi, ir kurį turistai privalo rasti patys.
Nemažiau nei užeigos įrengimas akį džiugino vaizdas, kuris atsivėrė iš užeigos terasos.
WC patalpa – ir ta alsavo kažkokia bohemiška dvasia.
Kathodon (Emmanouil Andron. Makrynakis) meniu pasirinkimas nedidelis, džiugu, kad čia dirbantis linksmas padavėjas gan gerai mokėjo anglų kalbą, tad jam padedant mes nesunkiai sudarėme užsakymą.
Tiesa, nors ir sakiau, kad aš mėgstantis pavalgyti, jis mano užsakymą kiek „apkarpė“ sakydamas, kad dviems maisto bus tikrai per daug.
Pyragėliai su varškės sūriu – 4,00 €
Šių nedidelių pyragėlių forma bei tešla kuo tai primena mūsų čeburekus, tik, skirtingai nei čeburekai, šie neprigėrę aliejaus. O jų įdaras – ožkų sūris, šiek tiek gardintas prieskoniais.
Salotos „Dakos“ – 4,00 €
O tai tradicinės graikų salotos, kurioms gaminti naudojama džiovinta tamsi duona, ant kurios viršaus dedami pomidorai, ožkų sūris, prieskoninės žolelės ir ką tik išspaustas alyvuogių aliejus.
Labai įdomus ir skanus patiekalas, kurio svarbiausias ingredientas, mano nuomone, aliejus. Kaip minėjau, ką tik išspaustas, nes jei tai būtų tas, kurį mes perkame pas mus parduotuvėse, nuo tokio didelio kiekio, koks buvo užpiltas ant mūsų salotų, Lietuvoje mums veltųsi riebalai burnoje. Bet kai aliejus šviežias – jis visai kitokio skonio.
Gaila, bet per išsiblaškymą nepadariau sąskaitos nuotraukos tai, jei neklystu, šis troškinukas kainavo – 8 €.
Souvlaki – 6,00 €
Graikai labai įdomiai patiekia maistą, tad ten darant užsakymą būtina išsiklausinėti – koks garnyras bus patiektas su mėsa.
Katinienei užsakant vištienos iešmelius mes žinojome, kad su vištiena kartu atkeliaus tik bulvytės, tad daržovėmis pasirūpinome atskirai.
Salotos – 6€
Skanu kaip pas močiutę kaime. O dar kai linksmas padavėjas, tai su gera nuotaika maistas buvo dar skanesnis.
Reziumuoju. Su dviem buteliukais alaus už viską sumokėjome netoli 40 € su arbatpinigiais. Tad tą dieną eilinį kartą įsitikinau, kad vykstant į Kretą automobilis yra būtinas, nes be jo sėdėdamas kurortiniame miestelyje panašių perliukų neaptiksi.
Tiesa, vos nepamiršau linksmą nutikimą. Atsiskaičius užeigos šeimininkas, rodydamas į likusius kelis pyragėlius, pasiūlė mums juos pasiimti su savimi. Į ką mes mandagiai atsakėme, kad jie, kol grįšime iki viešbučio, nuo tvyrančio ore karščio gali sugesti.
Tai išgirdęs jis pasišalino į virtuvę ir netrukus grįžo prie mūsų stalo nešinas pora folijos lapelių.
Demonstratyviai padėjęs juos ant stalo, žvelgdamas man į akis, pasakė: susidedat ir vežatės. O tada nusišypsojo.
Pažvelgęs į skardį terasos apačioje pagalvojau, kad gal geriau nejuokauti, tad susipakavę pyragėlius atsisveikinome ir su Katiniene pasileidome ieškoti naujų nuotykių.
Gal rašydamas pavadinimą aš kiek sutirštinau spalvas, bet graikai moka ne tik juokauti, bet ir laikytis savo įsitikinimų.
Pas mus Lietuvoje, jei ir pasiūlys nesuvalgytą maistą sudėti išsinešimui, bet niekada tau atsisakius neatneš pakuotės ir nelieps jo susidėti, net juokais.
Tad ta šalis ir jos žmonių mentalitetas mane ne tik stebina, bet ir džiugina, nes jis padeda išlaikyti ne tik orumą, bet ir laikytis savo įsitikinimų.
Atostogos Kretoje:
**
Daugiau Riebaus katino apžvalgų: