Jeglinskas: trys pagrindiniai atgrasymo elementai
NSGK vadovas, valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas Seime dirba pirmą kadenciją.
„Nemanau, kad klausimas, ką padaryti, jog Lietuvoje būtų saugiau gyventi yra per didelis. Manau, kad ir turime pradėti nuo filosofinio pagrindo – kaip padaryti Lietuvą saugesne“, – „Delfi“ sakė naujasis Seimo NSGK vadovas.
G. Jeglinskas sakė į Seimą atsinešantis „aiškią ir kristalizuotą saugumo viziją“.
„Norint padaryti Lietuvą saugia, atgrasymas privalo veikti“, – tvirtino jis.
O tai, pasak pašnekovo, ir yra šalies nacionalinio saugumo strategija.
„Ir ką mes bedarytume, kokias kryptis imtume, ar NSGK, ar tai, ką daro mūsų prižiūrimos institucijos: Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kitos, viskas turi sueiti į tą patį dalyką: kokį atgrasymo efektą turi mūsų investicijos“, – įžvalgomis su „Delfi“ dalijosi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas G. Jeglinskas.
O kad atgrasymas suveiktų, pasak pašnekovo, turi suveikti trys dalys. Pirmoji – ginkluotosios pajėgos, teigė G. Jeglinskas.
„Pirmiausia tai yra mūsų pačių pajėgumai, mūsų ginkluotosios pajėgos. Bet ne tik jos, kalbame apie kariuomenę, bet yra ne tik ji, yra ir vidaus reikalų sistema, kuri turi veikti krizių atvejais, yra Valstybės saugumo departamentas (VSD), kuris turi užtikrinti mūsų žvalgybinį ir kontržvalgybinį pajėgumą.
Tai bendrai kalbame apie pajėgumą, jis turi būti technologiškai adaptyvus, progresyvus. Ir visi kiti dalykai, kurie sueina į divizijos kūrimą. Tai pradedame nuo to, kad divizija, apie kurią daug kalbame, turi turėti tris dalykus: ji turi būti apginkluota, motyvuota ir pasirengusi/parengta“, – kalbėjo jis.
Antrasis esminis atgrasymo elementas, anot G. Jeglinsko, yra santykiai su sąjungininkais.
„Ir mes jau turime kelis dešimtmečius trunkantį planą ir mąstymą, kad kuo daugiau sąjungininkų yra Lietuvoje, tuo yra saugiau Lietuva. O tai yra faktas.
Atvedėme ir JAV batalioną, turime Vokietijos vadovaujamą NATO EFP batalioną, kuris taps ir Vokietijos brigada, kuri turi ateiti. Tai yra esmė – kuo daugiau sąjungininkų čia, tuo mes esame stipresni, tuo labiau tikime, kad atgrasymas suveiks“, – kalbėjo jis.
Pasak naujojo NSGK vadovo, kai Rusija su Baltarusija žiūri į mūsų regioną, turi matyti viso NATO pajėgumus.
„Jie turi matyti konkrečius NATO pajėgumus, konkrečiais kariais. Todėl JAV karių buvimas yra pirmo, svarbiausio prioriteto, lygiai taip pat yra ir su Vokietijos kariais, NATO pajėgumais“, – „Delfi“ sakė G. Jeglinskas.
Būtina nepamiršti, kad NATO sąjungininkų atėjimas į Lietuvą turi būti kuo lengvesnis. Tad itin aktualus, anot pašnekovo, karinis mobilumas.
Tie geopolitiniai lūžiai yra labai akivaizdūs, matome eksponentinį technologinį progresą, ekonominę transformaciją, kai keičiasi tiekimo grandinės, visa ekonomika. Tai tikrai šis pasaulis yra mažiau prognozuojamas ir labiau pavojingas. Ir tokiame pasaulyje piliečių vaidmuo yra svarbus
„Čia jau ne tik Lietuvos, bet visos Europos kelių infrastruktūra, bendrą transporto infrastruktūrą, <...> kelių, viadukų platumas ir tvirtumas. Visa tai palenda po tuo.
Šalia to dar yra ir procedūriniai dalykai – mes turime įgalinti amerikiečius, kurie yra Lenkijoje, ar Vokietijoje, įgalinti ir kitų šalių pajėgas lengvai ateiti į Lietuvą, artėjant, ar atėjus dienai X. Tai turi būti lengva, atidirbta ir ištreniruota“, – tvirtino G. Jeglinskas.
O trečiasis atgrasymo elementas – atspari visuomenė. NSGK vadovas teigė, jog visuomenė grėsmių paveikslą turi matyti itin aiškiai.
„Manau, kad mes jau turime tai išvystyta gana neblogai, lyginant su Vakarų Europa, gyvename netoli Ukrainos, kur vyksta karas, turime Rusijos grėsmę nuolat alsuojančią, ją jaučiame. Manau, kad čia darbas eina per švietimą, visuomenines organizacijas. <...> Lygiai taip pat tikrai noriu sugrįžti prie visuotinio šaukimo elemento“, – sakė parlamentaras.
Šią mintį jis grindė geopolitine pasaulio situacija – jis tampa vis pavojingesnis, grėsmės niekada nesitrauks.
„Tie geopolitiniai lūžiai yra labai akivaizdūs, matome eksponentinį technologinį progresą, ekonominę transformaciją, kai keičiasi tiekimo grandinės, visa ekonomika. Tai tikrai šis pasaulis yra mažiau prognozuojamas ir labiau pavojingas. Ir tokiame pasaulyje piliečių vaidmuo yra svarbus“, – savo teiginius grindė Seimo NSGK vadovas G. Jeglinskas.
Paklaustas, kuris iš trijų atgrasymo elementų turėtų būti stiprinamas pirmiausia, pašnekovas minėjo gynybinius pajėgumus ir kare Ukrainoje išmoktas pamokas.
„Čia esminis klausimas yra, kaip mes iš tikrųjų apsiginsime, kaip tas atgrasymas suveiks, kokius turime turėti gynybinius pajėgumus. <...> Dabar kalbame apie diviziją, brigadą, bet klausimas čia neturi būti uždarytas. Jeigu kuriame diviziją, tai kaip ją apsaugosime, kokio lygio oro gynyba reikalinga, iš kur paimsime žmonių – čia yra personalo politikos klausimai“, – kalbėjo parlamentaras.
Kartu pašnekovas pridūrė, kad karys kariaus, o ne technika, tad juos reikia išlaikyti įvairiausiais aspektais. Pasak G. Jeglinsko, svarbus ir kaip technologijos bus integruotos į karinius šalies pajėgumus.
„Yra labai daug sričių, kur turime dirbti, manau, kad darbą tik pradedame“, – „Delfi“ sakė Seimo NSGK vadovas G. Jeglinskas.
Sinica vardija prioritetus
Kitas naujokas NSGK komitete – Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis, vienintelis partijos „Nacionalinis susivienijimas“ atstovas parlamentare Vytautas Sinica „Delfi“ minėjo jog darbų, kad Lietuva būtų saugi – daug.
O pirmiausia jis siūlė stiprinti kai kurių institucijų veiklą, kaip pavyzdį jis pateikė Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Migracijos departamentą. Pasak jo, jų krūviai auga labai smarkiai, bet lėšos ir skiriami žmogiški resursai ne.
„Bet tų pačių problemų yra ir su policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kitomis. Mano supratimu, iš valstybės taško žiūrint tai yra užleista sritis“, – įžvalgomis dalijosi parlamentaras.
Jis kalbėdamas apie šalies saugumą pabrėžė kiekvieno iš mūsų indėlį.
„Galbūt informacinis raštingumas būtų pirmas žingsnis, pasidomėti, kaip galima būti pasiruošusiems įvairioms krizinėms situacijoms, kaip galėtume kuo greičiau nebūti, jeigu kažkas vyktų, nebūti našta kitiems, gal net padėti kitiems, aktyviai organizuotis įvairiose krizinėse situacijose.
Pilietiškumas yra labai nuvalkiotas žodis, bet tam tikro nacionalinio susivokimo reikėtų. Bet čia mes jau pereiname prie kalbos apie karo atvejį, karinę tarnybą. Kad mūsų motyvacijose atsirastų rūpestis valstybės išlikimu. <...> Tai galima išsiugdyti, bet ir pati valstybė turi ugdyti rūpestį ja, mūsų bendru likimu“, – idėją siūlė parlamentaras V. Sinica.
Jis teigė, jog turėdamas galimybę pirmiausia bandys įgyvendinti savo asmeninę ir atstovaujamos partijos aktualizuojamą bėdą – migracijos problemas.
„Esu tikras, kad ji yra ir nacionalinio saugumo. Ypatingai dėl to, kad tai yra ne tik atvykėliai iš Baltarusijos, kurie nebūtinai yra šios šalies gyventojai. Čia irgi VSD esu linkęs pacituoti – jie nėra tikrinami, negali patikrinti visų, nėra žinoma, kiek ten yra galimų diversantų, su užduotimis atsiųstų žmonių. Ir tai yra grėsmė. <...>
Sureguliuoti, minimalizuoti ir pradėti kontroliuoti migraciją – pirmas akcentas, kuris išskirtinai domina mane ir partiją“, – kalbėjo V. Sinica.
Šalia to yra daug kitų klausimų, kurie, galbūt, yra labiau nacionalinio saugumo plotmėje, kalbėjo politikas.
„Yra kariuomenės pasirengimas, mobilizacijos planai, apginklavimas. Gal keistai skambės, bet ir visuomenės apginklavimas. Manau, kad yra dar daug nesureguliuotų niuansų, kaip ir kiek gali pasiruošę, praėję mokymus piliečiai naudotis ginklais, būti pasiruošę apginti save ir aplinkinius“, – kalbėjo Seimo narys V. Sinica.
Pilietiškumas yra labai nuvalkiotas žodis, bet tam tikro nacionalinio susivokimo reikėtų.
Jis reziumavo, kad yra daugybė, galbūt mažais atrodančių klausimų, iš kurių susideda didelis paveikslas.
„Yra labai gerai, kad didinamas finansavimas gynybai, tai yra būtina. Bet šalia tų pinigų klausimų yra ir daugybė reguliavimo klausimų – ką ir kaip mes darysime, kaip sąveikaus visuomenė ir kariuomenė“, – tvirtino „Delfi“ pašnekovas.
Kaip dar vieną svarbų akcentą šalies saugumui V. Sinica įvardijo ir civilinę saugą. Pirštu jis bedė į Vilniaus padėtį.
„Net sakyčiau, kad yra iškelta balta vėliava iš valdžios pusės, kad neįmanoma to išspręsti“, – kalbėjo Seimo narys V. Sinica.
Jis kartu akcentavo būtinybę išlaikyti glaudų ryšį su JAV, dėti visas pastangas mėginti suprasti naująją šios šalies administraciją ir „kalbėtis jai suprantama kalba“. V. Sinica ragino JAV matyti kaip stipresnį ir patikimesnį partnerį nei europinį karinėje srityje.
Gedvilas turi pasiūlymų iš patirties
Valdančiosios partijos „Nemuno aušra“ atstovas komitete Martynas Gedvilas gal kiek mažiau žinomas nei kiti šiame tekste kalbinti Seimo NSGK naujokai. Biografijoje M. Gedvilas nurodo esantis krašto apsaugos savanorių pajėgų karys, turi patirties sistemos viduje, todėl ir nusprendė pasirinkti darbą būtent šiame komitete. M. Gedvilo pasiūlymas saugesnei Lietuvai susijęs su šia patirtimi.
„Gal pirmiausia reikėtų paskatinti savanorių prisidėjimą. Kaip yra Šveicarijoje, kur beveik kiekvienas žmogus yra karys, ar Izraelis – kiekvienas jaunuolis praeina bazinį parengimą. Tai būtų viena iš idėjų. Aš pats buvau savanoris karys gal 10 metų.
Manyčiau, kad tai labai gerai – bendram vyrų stiprinimui šita karinė tarnyba. Vieną savaitgalį per mėnesį realiai susitinka jie, tai gal šitą reikėtų kažkaip mėginti aktyvinti, skatinti“, – kalbėjo pašnekovas.
M. Gedvilas pastebėjo, jog prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, šis procesas pajudėjo savaime.
„Bet reikėtų nuo mažens, nuo jaunų dienų tai skatinti, kad visi vyrai turėtų karinį parengimą. Tai labai stiprintų mūsų saugumą“, – idėja su „Delfi“ dalijosi Seimo narys M. Gedvilas.
Jis teigė, jog NSGK kol kas aktyviai darbo nepradėjo, išsirinko pirmininką ir tik apšyla kojas. Tad kalbėti apie konkrečius naujus darbus vardan saugesnės Lietuvos anksti.
„Po poros mėnesių tikrai turėčiau daugiau, ką pakomentuoti“, – tvirtino pašnekovas.
Partijos „Nemuno aušra“ vienintelis atstovas NSGK M. Gedvilas sakė Lietuvoje besijaučiantis saugus.
Pas mus, Žemaitijoje, stiprūs kariai yra. Jais galima pasitikėti.
„Tikiu mūsų sąjungininkais, NATO. Yra ta (taisyklė, aut. p.), kad visos šalys yra už vieną, tuo aš tikiu. O kur skleidžiama informacija, kad mūsų negins, O D. Trumpas, išrinkus jį JAV prezidentu, neprisidės prie to. Bet jis juk savo, kad kiekviena šalis turi ginti save, didinti finansavimą. Ir aš pilnai tam pritariu – kiekviena šalis turi tam ruoštis, stiprintis, kad galėtų apsiginti.
Pasitikiu savo kariais, savo skyriumi. Pavyzdžiui, pas mus Telšiuose 604 KASP kuopa jau gal 7 metus iš eilės yra geriausia kuopa net sausumos pajėgose. Pas mus, Žemaitijoje, stiprūs kariai yra. Jais galima pasitikėti“, – „Delfi“ sakė Seimo narys M. Gedvilas.
