Kaip gyventi su depresija sergančiu artimuoju: specialistė patarė, ko nedaryti ir kaip pačiam nepanirti į tokią būseną

Depresija Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. Jei paskaičiuosime, kad jie visi turi bent po kelis artimuosius, kuriuos taip pat paliečia ši diagnozė, skaičiai bus didžiuliai. Anot geštalto psichoterapijos konsultantės Rasos Andrikienės, depresija yra visos šeimos liga, todėl ir pagalbos dažnai prireikia ne tik sergančiajam, bet ir artimiesiems. Specialistė išsamiai papasakojo, ko nedaryti, kas pagelbės ir kaip pačiam nepanirti į depresijos liūną.

– Kokie pirmieji požymiai išduoda, kad artimajam gali būti depresija?

– Vienas pagrindinių požymių yra tas, kad žmogus nieko nebenori, darosi pasyvus, nebemato prasmės, visur mato tik absurdą, vis labiau ir dažniau darosi abejingi/apatiški/pikti. Mes dažnai sakome „tingi“, bet reikia suprasti, kad jei tai kartojasi ir jau kurį laiką, tai nėra tinginystė, žmogus tiesiog negali. Tą pastebėjus, artimąjį reikia siųsti pas gydytoją. Tie, kurie serga, pajaučia ir pripažįsta tai.

Kita vertus, reikia paminėti, kad depresija dažnai prasideda nuo nerimo epizodų. Artimajam, kuris mato nerimo simptomus, reikėtų atkreipti dėmesį. Dar vienas ženklas – užsitęsusi nemiga. Nes depresija neprasideda staiga. Tai yra ilgas kelias ir tame kelyje artimasis gali pastebėti kai kuriuos ženklus.

– Dažniausiai žmonės ima ieškoti priežasčių, klausinėti, kodėl, kas nutiko. Ar toks elgesys neverčia to žmogaus dar labiau užsidaryti?