Penktas kartas buvo lemtingas
Nesulaukianti teisingumo G. Švedienė nutarė eiti viešinimo keliu ir keliose socialinių tinklų grupėse pasidalijo savo istorija. Prie įrašo moteris pridėjo ir nuotraukas, kuriose matyti po plaukelių šalinimo lazeriu nudegintos jos kojos.
„Noriu pasidalinti patirtimi, kurios niekam nelinkiu. Jeigu jūs nenorite būti nudegintos grožio procedūros metu ir dar po to 2,5 metų ieškoti teisingumo teisiniu keliu bei likti finansiniuose nuostoliuose, tai skirkite minutę kitą susipažinti su mano nudeginimo atveju“, – vienoje iš uždarų „Facebook“ grupių dalijosi G. Švedienė.
Ji išsamiai aprašė, kad dar 2022 metais pradėjo lazerinės depiliacijos kursą grožio salone „Epil“. Salono darbuotojos moteriai rekomendavo, kad norint pasiekti reikiamą efektą procedūras ji turėtų pakartoti 6–9 kartus. Kaunietė jau buvo spėjusi tapti nuolatine salono kliente – iki lemtingos procedūros.
„Procedūrą atliekant penktą kartą buvau nudeginta. Visos procedūros man buvo atliekamos tose pačiose zonose: blauzdų, bikinio ir pažastų. Nudegimai atsirado ant blauzdų ir kirkšnių srityse, pažastyse neatsirado. Praėjus kuriam laikui po procedūros oda pradėjo kaisti, atsirado pūslių, po to susidarė šašai, – prisimena G. Švedienė ir tikina, kad nepageidaujamas vaizdas matyti iki pat šiol. – Po nudegimų išlikusi pakitusi odos pigmentacija. Mane gydžiusi gydytoja sakė, kad po 12 mėnesių pakitusi pigmentacija turėtų išnykti, bet niekas nepasikeitė.“
Kompromiso nesurado
Moteris daro prielaidą, kad taip nutiko dėl to, jog nebuvo nustatytas jos odos fototipas ir darbuotoja netinkamai nustatė lazerio parametrus. Jau kitą dieną po procedūros ji informavo saloną apie nudegimus ir nusiuntė tai įrodančias nuotraukas. G. Švedienė pasakoja, kad iš pradžių pabandė tartis taikiai, tačiau M. Salamakinienė nenorėjo pripažinti, kad nudegimai atsirado dėl jų kaltės.
„Pirmiausia ji bandė mane kaltinti, kad aš neva nuslėpiau savo odos fototipą, bet fototipas nustatomas vizualiai, be to, juk tai buvo jau 5-oji procedūra. Po to pasipylė versijos, kad aš nesilaikiau rekomendacijų, galėjau vartoti vaistus ir pan. M. Salamakinienė niekaip nenorėjo sutikti, kad nudeginimai atsirado dėl darbuotojos kaltės, – pasakoja pašnekovė. – Bandant susitarti dėl gydymo išlaidų atlyginimo ir kompensacijos liekamųjų žymių atveju verslininkė kompensacijai pasiūlė 3 nemokamas procedūras, kuriomis būčiau galėjusi pasinaudoti per 9 mėnesius, nors gydymo trukmė nuo nudeginimų – 12 mėnesių. Kaip suprantate, taikaus susitarimo pasiekti nepavyko.“
Nepavykus susitarti taikiai galiausiai kaunietė pateikė ieškinį teismui. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 8 d. pripažino, kad M. Salamakinienės vadovaujama įmonė kalta dėl G. Švedienės nudeginimo. Teismo sprendimą verslininkė apskundė, tačiau Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi 1-os instancijos teismo sprendimo dėl nudeginimo nepakeitė.
Žalos atlyginti neketina
Vis tik G. Švedienei žala atlyginta nebuvo. Netrukus po priimto verdikto verslininkė buvusią klientę informavo, kad nežada vykdyti teismo sprendimo išmokėti šiai priteistas gydymo, bylinėjimosi išlaidas bei neturtinę žalą.
„Gavusi Apeliacinio teismo nutartį, pateikiau M. Salamakinienei ir jos advokatei informaciją, kur reikia pervesti priteistas sumas. Po poros dienų gavau atsakymą, kad įmonė seniai nevykdo veiklos, lėšų neturi visiškai, todėl atsiskaityti negali. Ši įmonė nutraukė veiklą prasidėjus ikiteisminiam procesui, tačiau pinigus M. Salamakinienė iš klientų jau rinko po kitos įmonės veikla – iš jos atsiųsto rašto matyti, kad MB „Serpova“ veiklos nevykdo, tačiau iš duomenų „Rekvizitai“ puslapyje apie UAB „Epil“ matyti, kad pajamos generuojamos jau čia. Taigi, vadovaudama jau kitai įmonei M. Salamakinienė ir toliau teikia tokias pačias paslaugas“, – tikina nukentėjusiąja pripažinta kaunietė.
Jai teismo priteistus pinigus moteris ketina patikėti išieškoti antstoliui. Įmonės klientei atsiųstame rašte dėl prievolės įskaitymo pažymima, kad likusi suma, kurią MB „Serpova“ skolinga G. Švedienei, sudaro 6772,98 Eur, tačiau pašnekovė skaičiuoja, kad galiausiai pridėjus palūkanas ir antstolio įkainius, suma gali išaugti.
Verslininkė kaltę verčia klientei
Istoriją iš savo perspektyvos pakomentavo ir verslininkė M. Salamakinienė. Klientė G. Švedienė jos salone Kaune pradėjo lankytis dar 2022 m. sausio mėnesį. Pasakodama apie klientės vizitų eigą ji akcentavo metų laikus, mat spėja, kad šalutinį poveikį G. Švedienei sukėlė saulė.
„Pirmi du klientės vizitai buvo žiemą. Po jų ji buvo be galo patenkinta rezultatu, tad užsirašė kitiems vizitams. Tris vėlesnes procedūras ji atliko pavasarį ir vasarą. Klientė tikino, kad visiškai vengia saulės, laikydavosi visų prieš ir po procedūrinių reikalavimų ir toliau rašydavosi kitoms procedūroms. Ji buvo užsirašiusi ir šeštai procedūrai, tačiau penktoji, atlikta jau aštuntą procedūrų kurso mėnesį, buvo lemtinga“, – prisimena salono šeimininkė.
M. Salamakinienė tikina, kad apie galimą šalutinį saulės poveikį ir tąkart G. Švedienė buvo įspėta ir žodžiu, ir raštu, taip pat ji gavo priežiūros atmintinę namo. Įtarimą, kad dėl nudegimų kalta pati nukentėjusioji, verslininkei kelia ir faktas, kad, nors klientei procedūra buvo daroma kojų, bikinio, užpakalio ir pažastų srityse, bet nudegimai atsidaro tik blauzdų ir kirkšnių zonose: „Ten, kur deginimosi atveju dengtų maudymosi kelnaitės, nudegimų nėra, o pažastų žmonės irgi nedegina saulėje. Visi lazeriai veikia šviesos principu, todėl jie neveikia nei šviesesnių plaukų, nei šviesesnės odos. Lazeris selektyvios fototermolizės būdu veikia tik melaniną – nesvarbu, ar jis plauke, ar odoje, tad jeigu oda nebūtų buvusi paveikta saulės ar soliariumo, nudegimas nebūtų įvykęs.“
Versdama kaltę pačiai klientei salono šeimininkė prideda, kad kitos klientės, kurioms tomis dienomis taip pat buvo atliktos lazerinės depiliacijos procedūros, jokių šalutinių poveikių nepatyrė. „Turime tik Gitanos nudegimo atvejį, o ne bet kurios kitos klientės… – dalijasi M. Salamakinienė. – Beje, pati Gitana norėdama pamažinti procedūrų skaičių ir sutaupyti pinigų vis prašydavo naudoti didesnius parametrus. O tą dieną, kuri kaip tyčia buvo labai karšta, visoms meistrėms buvo nurodyta mažinti parametrus – dėl nereto klientų „pamiršimo“ apie odos priežiūrą prieš ir po procedūrų. Tad ir šiai klientei parametrai buvo sumažinti – tą įrodėme ir teisme pateikę žurnalą, kurį įmonė veda po kiekvieno klientų apsilankymo.“
Pašnekovė neneigia, kad nudegimai lazeriu yra galimas šalutinis poveikis, ir dar kartą patikina, kad apie tai prieš procedūras įspėjami visi klientai. „Tai yra labai reta komplikacija, atsirandanti dėl vartojamų vaistų, pavyzdžiui, fotosensibilizuojančių, arba dėl melanino odoje, kurį stimuliuoja UV spinduliai. Galime tik pasidžiaugti, kad Kaune iš mūsų jau atliktų 9366 procedūrų tai yra pirmasis ir iki šiol vienintelis nudegimo atvejis, – kalba M. Salamakinienė ir pamini kitus galimus šalutinio poveikio po šios procedūros variantus: – Dažnai atsiranda bendras paraudimas, tačiau jis praeina per valandą. Taip pat procedūros metu galima pajusti degančio plauko kvapą, o turintiems sausą odą gali atsirasti niežulys ir pan.“
Verslininkė pasakoja, kad skaudžiai pasimokę iš šios situacijos jau kitą savaitę nusprendė organizuoti tiesioginę transliaciją visiems kolegoms kosmetologams, ir ne tik norėdami pasidalinti patirtimi, bet ir pasiūlyti naudoti prevencijos priemones. „Pavyzdžiui, fotografuoti kliento odą prieš kiekvieną procedūrą, kad atsitikus tokiam pat ar panašiam įvykiui jie turėtų įrodymų ir galėtų apsiginti, nes mes nukentėjome būtent dėl to, kad neįrodėme, jog klientė po atliktos procedūros deginosi“, – dalijasi ji.
Susitarti gražiuoju nepavyko
Konfliktą su G. Švediene verslininkė laiko „vartotojiško terorizmo“ atveju – kai klientas sąmoningai nesąžiningai naudojasi savo teisėmis siekdamas finansinės naudos.
„Gavusi Gitanos pranešimą dėl nudegimų aš pati tuo metu būdama užsienyje iš karto jai paskambinau. Mes pasišnekėjome apie tai, kas galėjo atsitikti, ji prisipažino, kad tą dieną buvo su šortais – tai užfiksuota ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Nors pati sakė, kad tikrai nesidegino, tik nubėgo iki mašinos, bet galimai tai turėjo įtakos. Kadangi ji suprato ir savo klaidą, o mums ji buvo nuolatinė klientė su puikiais pasiektais rezultatais, aš jai pasiūliau likusias procedūras padaryti nemokamai – buvo likusios 1–3 procedūros. Ji labai tuo apsidžiaugė ir sutiko.“
Klientės prašymu buvo pakeista būsimas procedūras turėjusi atlikti meistrė. Įmonė, kaip tikina pašnekovė, apmokėjo ir klientės gydymo priemones bei konsultaciją pas dermatovenerologą. Tuo metu salono šeimininkės teisininkė pradėjo ruošti taikos sutartį.
„Sutartį keitėme nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Kiekvieną kartą gavusi sutartį Gitana skambindavo man telefonu arba rašydavo ir reikalaudavo išpildyti vis didesnius norus. Pirmas buvo meistro pakeitimas, antras – daugiau zonų plaukų šalinimui, nei ji darėsi, trečias – pinigų grąžinimas už paskutinę procedūrą, ketvirtas – pinigų grąžinimas už visas jau atliktas procedūras nuo žiemos laikotarpio, t.y. nuo pat pirmos procedūros, penktas – kad jai sumokėtume papildomai 500 Eur, šeštas – kad ji jau nebenori procedūrų, o nori 1588 Eur ir t.t.“, – vardija M. Salamakinienė.
Tuo metu atėjus laikui klientei antrą kartą apsilankyti pas dermatovenerologą, šį vizitą verslininkė pažadėjo apmokėti, kai bus pasirašyta taikos sutartis. Tačiau užuot viską užbaigus gražiuoju, M. Salamakinienė tikina sulaukusi grasinančio G. Švedienės vyro skambučio, tad jos teisininkė pasiūlė kreiptis į advokatą: „Bendro sutarimo per taikos sutartį nesulygę dėl nuolatinių sąlygų keitimo, konfidencialumo atsisakymo bei akivaizdaus šantažo reikalaujant vis didesnės pinigų sumos, o paskutinis reikalavimas buvo 5000 Eur, derybų nebetęsėme. Be to, tuo metu Gitana su vyru tam laikui dingo.“
Po mėnesio, kaip pasakoja M. Salamakinienė, įmonė pradėta skųsti įvairioms institucijoms: įmonę tikrino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vartotojų teisės, policija. „Prasidėjo tikrinimai, kaip kad ir grasino paskambinęs klientės vyras – jis sakė, kad jei nesumokėsime, mus sužlugdys, kad rašinės visose grupėse, susisieks su žurnalistais, kad turi pažįstamų policijoje ir kitose struktūrose, kad niekada neduos mums ramybės. Taigi netrukus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vis tik praėjusį lapkritį jis buvo nutrauktas, nes nenustatyta, kad kosmetologė suteikė paslaugą pažeisdama procedūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas atsirado dėl netinkamų kosmetologės veiksmų“, – dalijasi pašnekovė.
Dar po trijų mėnesių G. Švedienė kreipėsi į teismą – šį kartą įmonė pralaimėjo. Pralaimėjo ir padavusi apeliaciją dėl pirmo teismo sprendimo.
M. Salamakinienė dalijasi, kad nukentėjusi klientė bandė išsiieškoti pinigų ir iš darbuotojos, kuri jai darė pirmąsias procedūras žiemą ir po kurių jokių šalutinių poveikių nebuvo: „Tai, kad ji bandė prisiteisti iš meistrės, po kurios atliktų procedūrų klientė džiaugėsi rezultatais, parodo, kad ji ne tik siekė teisingumo, o paprasčiausiai bandė pasipelnyti. Šiai darbuotojai iš pačios Gitanos buvo priteista 3500 Eur bylinėjimosi išlaidų, – atskleidžia verslininkė, sutikusi pasidalinti teismo nutarties kopija. – Na, o po mūsų pralaimėjimo teisme viešojoje erdvėje, kaip ir žadėjo Gitanos vyras, prasidėjo tiek įmonės MB „Serpova“ puolimas, tiek ir manęs, kaip asmens, šmeižimas bei melas, prekės ženklo „Epil“ juodinimas.“
Teismas M. Salamakinienės įmonę pripažino kalta motyvuojant, kad „atsakovė neįrodė, jog ieškovė nesilaikė rekomendacijų nesideginti saulėje“. Komentuodama sprendimą verslininkė neslepia apmaudo: „Gerbiame teismo sprendimą, nors su juo ir nesutinkame. Mums, kaip ir bet kuriam tokios pat paslaugos teikėjui, kyla retorinis klausimas: kaip bent 4 paras meistras ar įmonė gali sekti visur paskui klientą, kad esant reikalui galėtų įrodyti, jog klientas buvo saulėje? Istorija nemaloni nei pačiai Gitanai, nei mums. Ir nors mes įdėjome daug pastangų susitarti taikiai, deja, derybos nepavyko ir dabar turime tokią nemalonią situaciją.“