Daugelis sužinojęs nustemba, kad K. Pocytė-Medutė gali pasigirti ir meniniu išsilavinimu. Laidoje ji papasakojo, kad dar mokydamasi mokykloje, sustiprintoje dailės klasėje, svajojo ir nuosekliai ruošėsi architektūros studijoms, tačiau paskutinę akimirką, kai reikėjo pildyti prašymus stoti į universitetą, pabūgo: „Puoliau į paniką, verkdama prašiau tėčio leisti stoti kitur, nes maniau, kad neįstosiu. Taip aš įstojau ir pabaigiau Dailės akademiją, taikomosios tekstilės specialybę. O kai ruošiau savo baigiamąjį darbą, supratau, kad labai noriu mokytis toliau, tad įstojau į žurnalistiką.“
Paklausta, ar patartų jauniems žmonėms rinktis savo profesiją, žurnalistė įspėjo, kad šis darbas nėra tik darbas – tai yra gyvenimo būdas. „Tu turi kvėpuoti žurnalistika ir tuo, kas vyksta aplinkui. Neužtenka ateiti, atidirbti ir išeiti namo. Tu nuolat turi būti budrus ir sugebėti pastebėti vykstančius dalykus – nesvarbu, ar tu dirbi kriminaluose, ar pramogose, ar aktualijose. Juk jeigu ką nors pamatysi, galėsi perduosi kolegoms, nes tu dirbi dėl bendro gėrio, daliniesi informacija, – kalbėjo K. Pocytė-Medutė. – Jeigu nori būti žurnalistu, tu turi nuolat mokytis, tobulėti ir viskuo gyvenime domėtis, būtina turėti bendrą suvokimą apie pasaulį. Nereikia būti ekspertu visose srityse, tačiau giliau išmanyti vieną – būtų labai gerai.“
Žinoma žurnalistė pasidalijo ir prisiminimais apie labiausiai per visą karjerą įstrigusį savo interviu – pasirodo, tai buvo pats pirmasis K. Pocytės-Medutės darytas interviu ir ne su eiliniu pašnekovu, o su pačiu Arūnu Valinsku. „Atvažiavusi iš Kauno į Vilnių įsidarbinau viename žurnale ir mano pirmas interviu buvo su A. Valinsku, – prisiminė ji. – Nuėjau į tuometę „Dviračio žinių“ būstinę, buvau pasiruošusi visus klausimus, bet aš taip jaudinausi, kad kai kurių klausimų net nesugebėjau pabaigti skaityti. Tai Valinskas pats pabaigė tuos klausimus ir dar atsakė į juos. Taigi esu labai dėkinga A. Valinskui, kad jis padėjo man iš jo paimti interviu.“
Darbe, kuris iš tiesų tapęs jos gyvenimo būdu, žurnalistė sutiko ir savo gyvenimo meilę. Atviraudama apie asmeninį gyvenimą K. Pocytė-Medutė patikino, kad jų porai dirbti viename darbe yra didžiulis pliusas. „Nėra taip, kad darbo neparsineši namo. Mano vyras labiau norėtų, kad taip nebūtų, bet būdami iš tos pačios srities mes abu žinom, koks tai yra darbas, kiek jėgų, laiko, pasiruošimo reikia, koks jis gali būti nenuspėjamas – tiek dėl darbo valandų, tiek dėl kitų dalykų. Taigi tai, kad esame toje pačioje valtyje, yra gerai. Jei jis būtų iš kitos srities, būtų tikrai sunku“, – kalbėjo laidos viešnia.
Viso pokalbio su K. Pocyte-Medute kviečiame pasiklausyti laidos „Šeimų virtuvė“ įraše. Laidą žiūrėkite antradieniais, 20:00 val., per „Delfi TV“ ir bet kuriuo metu portale „Delfi“.