Drauge su laidos vedėja Egle Kernagyte-Dambrauske ji parodė, kaip nesudėtingai, greitai ir labai skaniai paruošti vištieną su bulvėmis, morkomis ir obuoliais. O begamindama papasakojo apie gyvenimą pakeitusį sūnaus gimimą, ją nuolat lydintį pilnatvės jausmą, karjerą ir kodėl šiemet šventės bus kitokios.
„Po sūnaus gimimo mano gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Mes su vyru santuokoje dviese be vaikų gyvenome 9 metus, aš ilgai planavau ir atsakingai galvojau apie tapimą mama, man vis atrodydavo, kad tam dar nesubrendau, dar reikia paauginti save, kad būčiau gera mama. Ir kai gimė tas stebuklėlis, aš įgavau labai daug pasitikėjimo, drąsos, atsikračiau daug įvairiausių baimių, o tada vėl pradėjau norėti dainuoti – ne tik duše, ne tik sau prieš veidrodį. Norėjau dainuoti didesnei auditorijai, kad sūnus žinotų, kokią jis turi mamą. Jis yra mano didžiausias gyvenimo įkvėpėjas ir ta kelrodė žvaigždė, kurios dėka aš panorau keistis“, – šiltai apie sūnų pasakojo V. Genytė.
Paklausta, ar darytų ką nors kitaip, jei galėtų atsukti laiką atgal, dainininkė sakė, kad labiau stengtųsi dėl vieno – sklandžiau derinti savo karjerą ir buvimą su sūnumi. „Kai jis buvo kokių 4–5 metų, aš beprotiškai daug dirbau ir jam manęs trūko. Tad gal labiau stengčiausi balansuoti tarp daugiau buvimo kartu ir renginių, – sakė V. Genytė. – Mes vykdavome ir kartu į koncertus, bet jis nebuvo iš tų vaikų, kuriems tai labai patiktų, jis visada norėdavo eiti su manimi kartu į sceną, o tada būdavo skandalai. Sūnus sunkiai mane paleisdavo, sunkiai skirdavosi. O dabar mes apsikeitėme vaidmenimis – dabar aš jo ilgiuosi ir prašau dar pabūti.“
Dainininkė atviravo, kad motinystėje būta ir sunkių etapų, kad ne kartą teko dėl sūnaus gerokai pasijaudinti, tačiau patikino, kad jam savo emocijų niekada neatskleidė: „Aš niekada nerodžiau, kad man yra sunku, kad man yra blogai, niekada neverkiau prie jo. Mums, mamoms, nėra viskas taip paprasta ir lengva. Mes išgyvename, ir tai yra normalu, bet tam reikia ruoštis, auginti save.“
Su jauduliu ji kalbėjo ir apie artėjančias šventes – šiais metais jos dainininkės namuose bus kitokios.
„Man būdavo labai gera Kūčias sutikti pas savo tėvus. Kol jie buvo gyvi, Kūčias visada sutikdavome pas juos – susirinkdavo ir brolio, ir mano šeima. Tačiau dabar, kai nebėra tėvų, viskas pasikeitė. O šios Kūčios bus kitokios, ir viskas susiję su sūnumi… – dalijosi V. Genytė. – Tai dar vienas naujas išgyvenimas ir etapas, prie kurio turiu prisitaikyti. Svarbiausia, kad sūnus būtų laimingas.“
Viso pokalbio su dainininke V. Genyte kviečiame klausytis laidos „Šeimų virtuvė“ įraše.
