Žiūrovams atskleidęs gardžių ir itin lengvai pagaminamų makaronų su lašiša ir grietinėlės padažu receptą rašytojas su laidos vedėja Egle Kernagyte-Dambrauske kalbėjosi apie tai, kaip jam sekasi suderinti „pašėlusią“ kasdienybę su tėčio pareigomis ir atsakomybėmis, dar paauglystėje gimusią meilę kūrybai ir naują jo kūrybos miuziklą „Domas ir Tomas. Dingusių veikėjų byla“.
„Aš neturiu išankstinio nusistatymo ar tam tikros auklėjimo abėcėlės, kad vaiką reikia auklėti taip arba taip. Mes savo vaikus auklėjame pagal situaciją – čia ir dabar. Žiūrim, kaip vaikas tuo metu jaučiasi, ko jam tuo metu reikia. O vaikai būna visokie – kartais jautresni, kartais žaismingesni ar rimtesni“, – laidoje kalbėjo T. Dirgėla.
Neturi rašytojas ir išankstinių užmojų savo knygomis mažiesiems skaitytojams ką nors perteikti ar ko nors išmokyti. „Nieko [nenoriu išmokyti]. Tik, kad jie suprastų, jog skaitymas irgi gali būti pramoga – lygiai tokia pati kaip kompiuteris ar telefonas, – dalijosi jis. – Vis tik po tuo humoru stengiuosi paslėpti ir rimtesnes temas, kad knygose nebūtų vien juokas dėl juoko. Pavyzdžiui, vienoje knygoje rašiau apie disleksijos sutrikimą, kitoje – apie tėvų skyrybas.“
Paprašytas daugiau papasakoti apie savo vaikus rašytojas konstatavo – vis tik yra skirtumų: „Vyriausias yra jautriausias iš visų trijų mano vaikų, labai panašus į mane, kai aš buvau vaikas. Dukra, kadangi auga tarp dviejų brolių, yra labai padūkusi. Na, o jauniausiam, kiek stebiu, yra sunkiausia, ypač dabar, kai nuo rugsėjo sesė išėjo į pirmą klasę ir jis namie liko vienas.“
Paklaustas, koks tėtis yra savo vaikams, rašytojas sakė iš šono save matantis kaip tėvą, kuriam pastaruosius trejus metus labai sunku suderinti karjerą ir dėmesį savo vaikams, bet pasidžiaugė, kad jo vaikai supratingi. „Jau baigiu suprasti, kad turiu ne tik tris savo vaikus, bet tiek vaikų, kiek skaito mano knygas. Ir man labai reikia skirti dėmesio jiems – ne tik rašant knygas ir susitinkant renginiuose, bet ir bendraujant su jais per socialinius tinklus, – pasakojo T. Dirgėla. – O būna, kad darbo reikalais ir trims dienoms išvažiuoju. Tačiau jeigu aš turiu laisvo laiko – bent pusvalandį ar valandą – ir vaikai jau būna po mokyklos, tai aš labai stengiuosi tą laiką skirti tik jiems.“
Jau beveik 60 knygų parašęs rašytojas paatviravo, kad jų namuose knygų skaitymas labai konkuruoja su kompiuteriniais žaidimais, tad tenka bandyti susitarti ir suderinti abu dalykus. Tačiau dar labiau suintrigavo atskleidęs, kad jo knygų jo vaikai... neskaito.
„Mano vaikai mano knygų neskaito, – išklojo T. Dirgėla, tačiau tuoj pat paaiškino: – O neskaito dėl to, kad, kai aš rašau naują knygą, jie visada išsiaiškina, apie ką ta knyga, kas vyksta tame ar tame skyriuje, išsiklausinėja, kaip ta knyga baigiasi. Taigi kai namo parnešu jau išspausdintą knygą ir sakau – va čia ta knyga, kur aš pasakojau, jie tik numoja ranka sakydami – tu jau papasakojai, mes viską žinom, mums jau nebeįdomu skaityti. Štai dėl to jie mano knygų ir neskaito.“
Viso pokalbio su rašytoju T. Dirgėla kviečiame pasiklausyti laidos „Šeimų virtuvė“ įraše.
