Socialiniuose tinkluose pastebėtas sujudimas dėl naujojo EK reglamento. Kalbama, kad nuo šiol svirplių miltai atsidurs kasdieniuose maisto produktuose, neva turės neigiamą poveikį sveikatai. Tačiau tokį soc. tinkluose platinamą naratyvą neigia ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir mokslininkai.
„Suprantamas vartotojų dėmesys ir nerimas, paskelbus, kad naminių svirplių Acheta domesticus milteliai, iš kurių pašalinta dalis riebalų, įtraukiami į Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/2470 nustatytą Sąjungos naujų maisto produktų sąrašą.
Tačiau reikėtų paminėti, kad jų įtraukimas į numatytų produktų receptūras tikrai nėra ir nenumatyta, kad bus būtinas. Tik įmonės, kurios norėtų plėsti asortimentą šia linkme, turės gaires, kuriomis galės vadovautis, o vartotojai turės teisę rinktis produktus su ar be naminių svirplių Acheta domesticus milteliais, iš kurių pašalinta dalis riebalų“, – sako akademikė prof. dr. Elena Bartkienė LSMU Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė, Gyvūnų auginimo technologijų instituto vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Delfi atsiųstame komentare informuoja, kad maisto produktai su vabzdžiais jau ne vienerius metus yra gaminami visame pasaulyje. Tokiai produkcijai galioja visi įprastiniai taikomi reikalavimai. Naudoti šiuos priedus perdirbėjai gali, tai papildoma galimybė, tačiau nėra privaloma.
„Š.m. sausio 3 d. Europos Komisija papildė EK reglamentą ir leido Europos Sąjungos rinkai tiekti vienos Azijos įmonės gaminamus svirplių miltus su sumažintu riebalų kiekiu. Šiuo reglamento pakeitimu, minėtos Azijos įmonės gaminamus naminių svirplių Acheta domesticus miltelius, iš kurių pašalinta dalis riebalų yra leidžiama naudoti daugiagrūdės duonos ir bandelių krekerių ir duonos lazdelių, javainių batonėlių, premiksai, skirtų kepiniams (sausų), sausainių, makaronų gaminių (sausų), įdarytų makaronų gaminių (sausų), padažų, perdirbtų bulvių produktų, ankštinių augalų ir daržovių patiekalų, picos, makaronų gaminių, išrūgų miltelių, mėsos pakaitalų, sriubų ir sriubų koncentratų ar tirpiųjų sriubų miltelių, iš kukurūzų miltų pagamintų užkandžių, į alų panašių gėrimų, šokoladinių konditerijos gaminių, užkandžių išskyrus traškučius, mėsos pusgaminių gamybai.
Maisto produktai su vabzdžiais jau ne vienerius metus yra gaminami visame pasaulyje. Vienos didžiausių pasaulio įmonių yra įsikūrusios Kanadoje, JAV, Azijos šalyse, o taip pat ir Europoje. Lietuvoje tokie produktai gaminami ir tiekiami rinkai nuo 2020 m. Šiuo metu Lietuvoje yra registruota 11 įmonių gaminančių ir parduodančių produktus iš vabzdžių.
Vabzdžiai pasižymi didele baltymine koncentracija (apie 60 proc. vabzdžio masės sudaro baltymai), todėl dažniausiai maisto produktų gamyboje vabzdžiai naudojami kaip būdas praturtinti gaminį baltymais.
Produkcijai gaminamai iš vabzdžių galioja visi maisto produktams taikomi reikalavimai. Produkto ženklinimo etiketėje vartotojams turi būti pateikta visa informacija apie produkto sudėtines dalis, taip pat ir apie alergenus. O maisto produktų, kurių sudėtyje yra naujai patvirtinti naminių svirplių Acheta domesticus miltelių, etiketėje turi būti nurodyta „naminių svirplių Acheta domesticus milteliai, iš kurių pašalinta dalis riebalų“.
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad produktuose iš vabzdžių esantis chitinas gali būti pavojingas žmonių sveikatai, patiksliname, kad remiantis Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) atliktu rizikos vertinimu, nėra pakankamai mokslinių šaltinių leidžiančių daryti prielaidą, kad chitinas į žmonių organizmą patekęs vartojant produktus su vabzdžiais, sukeltų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Chitinas sudaro svirplių išorinį dangalą, pačiame vabzdžio organizme jo nėra“, – komentuoja VMVT.
Įmonė: gaila padaryto įdirbio
Lietuvoje irgi yra įmonių, kurios gamina maistą iš svirplių miltų ir kurios nesupranta, kodėl kilo šis triukšmas.
„Svirplių auginimas ganėtinai nauja veikla. Tam, kad vartotojai pažintų svirplį, išdrįstų jį valgyti ir kad tai taptų kasdienės subalansuotos mitybos dalimi reikia milžiniškų pastangų.
Savo veiklą vykdome trečius metus, nuosekliai, tikrai daug investicijų skiriame edukacijoms, reklamai, pažinimui. Tie, kas mus išgirsta, tikrai nuoširdžiai nustemba, jog valgyti svirplius yra skanu. O kur dar ta pridėtinė vertė – maistingumas, baltymų kiekis.
Gaila padaryto įdirbio, kad per neadekvačius asmenis ir jų pareiškimus, visuomenė dar labiau atbuktų“, – komentuoja Greta Budreikė, MB „Tastik“ vadovė.
E. Bartkienė sako, jog teisė vartotojui rinktis yra labai svarbi, todėl reikėtų pabrėžti, kad šios žaliavos įtraukimas į pagrindinę maisto produkto receptūrą turės būti pažymimas etiketėje: „naminių svirplių Acheta domesticus milteliai, iš kurių pašalinta dalis riebalų“. Taip pat etiketėje turės būti nurodoma, kad ši sudedamoji dalis gali sukelti alerginę reakciją vartotojams, kurie, kaip žinoma, yra alergiški vėžiagyviams, moliuskams ir jų produktams bei erkutėms.
„Mūsų regione tai nėra įprastas maistas, todėl suprantama reakcija į šios žaliavos atsiradimą rinkoje. Nors kitose šalyse vabzdžiai vartojami maistui jau tūkstančius metų, Europoje jie nėra tradicinis maistas. Manoma, kad perspektyvoje tai gali tapti tvaresne alternatyva tradiciniam žemės ūkiui. Yra duomenų, kad svirplių, kaip baltymų šaltinio, auginimas yra 20 kartų efektyvesnis nei galvijų. Taip pat svirpliai išskiria 80 kartų mažiau metano dujų, kurios prisideda prie klimato kaitos problemų.
Tai perspektyvi žaliava, tačiau, vis dėlto reikia paminėti, kad nepaisant išsamių žaliavos saugos ir kokybės rodiklių tyrimų, pridedant ją į maisto produktus, reikėtų tirti ir galutinių maisto produktų saugą. Tai svarbu, nes technologinių procesų metu (fermentacijos, rauginimo, terminio apdorojimo) vyksta įvairūs pokyčiai, kurie ne visuomet yra pageidautini“, – sako akademikė.