Tačiau Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad derlius bus 12 proc. didesnis nei vidutiniškai.
Kas laukia mūsų ūkininkų kalbėjome laidoje Delfi tema.
„Šiuo metu laukai atrodo blogiau nei prieš keletą savaičių, nes praėjusios stiprios liūtys išguldė pasėlius, jie pažeisti ligų, išryškėjo laukai, kuriuos naudota mažiau trąšų, nes jos brango keletą kartų. Be to, buvo nepalankus pavasaris. Nesitikime, kad derlius bus didesnis nei daugiametis vidurkis, nesutinku su ministerijos prognozėmis“, – aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas.
Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdų“ generalinis direktorius, sako, kad liepos 12 diena buvo gedulinga žemės ūkiui ir viską apvertė aukštyn kojom. Tačiau šia savaitė, kai saulėta ir vanduo džiovinamas, mažina nuostolius ir liūčių padarinius. Visgi praradimų pilnai išvengti nepavyks. Labiausiai nukentėjo žieminiai kviečiai, kurie išguldyti gana gausiai ir pusė milijono tonų vienaip ar kitaip bus prarasta.
„Augalas guli vandenyje, negali kvėpuoti, veisiasi grybeliai. Laikomės prognozės, kad derlius bus 500 tūkst. t mažesnis nei laukta, tačiau jis vis tiek bus didelis. Buvo potencialas pasiekti rekordą, nes daugiau pasėta žieminių kultūrų ir šiandien tikimės 7,2-7,5 mln. t, o tai daug. Blogiau gal tik tai, jog kokybė gali kristi ir supirkimo kainos bus mažesnės, nes neliks priedo už kokybę. Galbūt dalis derliaus taps pašariniu“, – aiškina K. Šimas ir sako, jog viliasi, kad proteino rodiklis bus bent 12,5 proc. ir tada ūkininkai gaus priedą.
A. Macijauskas, kalbėdamas apie ūkininkus, sako, jog kol kas ūkių pelningumo neskaičiuoja. Tai vertins rudenį, kai javai jau bus sandėliuose. Dabar gyvenama prasidedančios javapjūtės nuotaikomis ir svarbiausia, kad derlius pasiektų aruodus. Įtampa milžiniška, nes javų, kuro, trąšų kainos šokinėja ženkliai. Niekas nežino, koks bus rezultatas. Pavyzdžiui, Europą užplūdusi karščio banga padarė 5-6 mln. t derliaus nuostolį.
„Kai kaina buvo virš 400 eurų už toną, gana daug ūkininkų sudarė išankstinio pardavimo sandorius. Mes rekomenduojame taip parduoti dalį grūdų. Paprastai trečdalis parduodamas per javapjūtę, trečdalis per išankstinio pardavimo sandorius ir trečdalis realizuojamas pavasarį, tikintis, kad javai dar brangs“, – dėlioja A. Macijauskas.
K. Šimas sako, kad šiemet, kai kainos buvo pačios aukščiausios, išankstinių sandorių buvo sudaryta mažiau nei įprasta, tačiau pasiekta 20-25 proc. derliaus. Kaina skiriasi drastiškai. Dabar rapsų kaina virš 200 eurų jau mažesnė ir dar krenta. Kviečiai gegužę elevatoriuje kainavo 405 eurai už toną, dabar 325. Sunku prognozuoti, kas bus toliau. Pavyzdžiui, rapsai toliau pinga. Ar atsities nežinia, nes jei prasidės eksportas iš Ukrainos, kainos gali dar mažėti.
Jei vertinsime šį kainų sumažėjimą nuo pačio piko, tai lietuviai, tada pardavę visą derlių, būtų gavę milijardu eurų daugiau. Tačiau tai tik teorinis skaičius, realiai niekas viso potencialaus derliaus niekada neparduoda. Kalbant apie ūkininkus, pelningumas iš hektaro sumažėjo dvigubai.
„Dar viena nerami žinia ta, kad Rusijoje gali būti rekordinis derlius, virš 90 mln. t ir tai mūsų ūkininkus turėtų gąsdinti. Kol kas, nepaisant kaitrų, Europoje prognozuojamas puikus derlius. Ar rudenį bus impulsas atšokti priklausys nuo Argentinos, Australijos, kuri vėl prognozuoja rekordą. Jei ten bus problemų, kaina kils. Kol kas nepamirškime, kad mūsų ūkininkus gelbsti silpnas euras. USD sustiprėjęs 10 proc. jei ne tai, kaina būtų dar 10 proc. žemesnė. Neaišku ir tai, kaip paveiks ekonomiką prognozuojama krizė“, – analizuoja K. Šimas ir tikina, kad kalbos, jog pasaulis badaus buvo tik kalbomis. Realiai nei tada, nei dabar grūdų netrūko ir netrūksta.