Pažvelgus į Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenis akivaizdu, kad mobilieji ūkininkų turgeliai pirmiausiai gali suvilioti pigesnių pieno produktų ieškančius pirkėjus. Čia kovo pradžioje litras natūralaus riebumo pieno vidutiniškai kainavo 0,71 Eur, grietinės – 3,24 Eur, kilogramas natūralaus riebumo varškės – 3,55 Eur, o varškės sūrio – 4,43 Eur.
Pieno produktus pardavinėja pigiau
Prekybos tinklų parduotuvėse kovo pirmoje pusėje 2,5 proc. riebumo pieno litrą pardavinėjo vidutiniškai už 0,87 Eur, kilogramą 30 proc. riebumo grietinės – už 4 Eur, 9 proc. varškės – už 4 Eur, o 22 proc. riebumo varškės sūrio – už 6,61 Eur.
Iš logiškos kainų grandinėlės „iškrito“ sviestas. Jo kilogramas turgeliuose įvertintas net 11,25 Eur, o 82 proc. riebumo sviesto kilogramas parduotuvėse – 9,48 Eur. Tačiau DELFI pakalbinti turgeliuose prekiaujantys ūkininkai tvirtino, kad realybė gali būti kiek kitokia.
„Mūsų ūkio pieno produktų kainos maždaug 30 proc. mažesnės nei prekybos tinkluose. Pavyzdžiui, sviesto kilogramas kainuoja 8 eurus. Matyt, kainas sukelia perpardavinėtojai, o tai gali atsispindėti statistikoje. Problema ta, kad turgeliuose yra ir ne ūkininkų produkcijos. Kaimiški produktai ateityje gali pabrangti, kai daugiau žmonių pradės vertinti natūralų maistą“, – sakė Radviliškio rajone sūnui ūkininkauti padedanti Dalia Krapikienė.
Tado Krapiko vadovaujamo ūkio ceche pagamintas pienas, grietinė, varškė, sūriai, jogurtai ir kiti produktai pasiekia ne tik Šiaulių, bet ir Kauno, Vilniaus mobiliuosius turgelius.
„Daugiausia produkcijos parduodame kauniečiams. Jie, matyt, labiau vertina natūralų maistą nei vilniečiai, gal ir pinigų daugiau turi. O savo regione per maža prekybos perspektyva – trūksta mokių gyventojų, kaimai ištuštėję. Pelnų nesikrauname, geriau daugiau parduoti kokybiškos produkcijos, nei sukelti kainas, o vėliau daryti išpardavimo akcijas“, – aiškino D. Krapikienė.
Neatsilaiko prieš prekybos tinklus
Šį mėnesį nusipirkti turgeliuose pigiau nei prekybos tinklų parduotuvėse buvo galima ne tik pieno, bet ir paukštienos bei mėsos produktų. Štai kilogramas kalakutienos krūtinėlės, ŽŪMPRIS duomenis, čia vidutiniškai kainavo 7,01 Eur, kiaulienos nugarinės – 4,85 Eur, o parduotuvėse –atitinkamai 8,08 ir 5,01 Eur.
Tačiau kilogramas kiaulienos sprandinės ir kumpis be kaulo turgeliuose vidutiniškai kainavo 0,25 ir 0,31 Eur brangiau nei parduotuvėse. Dar didesni duonos kainų skirtumai. Turgeliuose kilogramas juodos duonos kainavo 2,62 Eur, baltos duonos – 2,59 Eur, parduotuvėse – atitinkamai 1,95 ir 1,59 Eur. Kaimiškų vištų dešimt kiaušinių turgeliuose kainuoja virš 2 Eur.
Didžiausią įspūdį gali daryti daržovių kainų žirklės, jei nekalbame apie parduotuvėse parduodamą nacionalinės kokybės fasuotą produkciją – pastarosiomis savaitėmis morkų, kopūstų ar svogūnų kainos mobiliuosiuose turgeliuose buvo mažiausiai dvigubai brangesnės nei mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse.
Turgeliuose kilogramas neplautų morkų vidutiniškai kainavo 0,59 Eur, bulvių – 0,36 Eur, baltagūžių kopūstų – 0,45 Eur, burokėlių – 0,59 Eur, svogūnų – 0,54 Eur. Parduotuvėse kilogramas II klasės nefasuotų morkų – 0,27 Eur, bulvių – 0,24 Eur, baltagūžių kopūstų – 0,19 Eur, burokėlių – 0,29 Eur, svogūnų – 0,23 Eur.
„Daržoves auginantiems ūkininkams labai sudėtinga konkuruoti su prekybos centrai. Jie baigia mus sunaikinti. Gelbėja mūsų produkcijos kokybė. Bet valgytojų mažėja, jų skonis keičiasi. Labai sudėtinga išsilaikyti, jei nedirbi valdiško darbo“, – DELFI pastebėjo Šilutės rajone ūkininkaujanti Violeta Marcinkienė.
Ji su vyru Raimundu jau per 25 metus augina įvairias daržoves, kuriomis pastaruoju metu prekiauja Klaipėdos mobiliajame turgelyje. Prieš Velykas ūkininkai kilogramą bulvių pardavinės už 0,25–0,3 Eur, morkų ir burokėlių – už 0,5 Eur, kaliaropių – už 0,8 Eur.
Kainos yra nustebinę
Mobiliuosius turgelius administruojančio žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė” direktorius Mindaugas Maciulevičius DELFI tikino, kad turgeliuose nusistovėjo „protingos“ kainos, kurios leidžia išgyventi ūkininkams ir neskriaudžia vartotojų. Jis atmeta priekaištus, esą mobiliuosiuose turgeliuose yra per brangu apsipirkti eiliniam pirkėjui.
„Taip, yra elitiniai turgeliai, kuriuose kai kam apsipirkti – galbūt prestižo reikalas. Mūsų turgelių bene pats pagrindinis – pensinio amžiaus pirkėjas. Taigi kainos turi atitikti jų pajamas“, – pastebėjo pašnekovas.
Tiesa, jis pripažino, kad mobiliuosiuose turgeliuose atsiranda pardavėjų, kurie nustebina kainomis. Pasak M. Maciulevičiaus, būna atvejų, kai produktų gamintojai užkelia kainas, bet neilgai trukus jas tenka nuleisti, nes vartotojai aiškiai duoda suprasti, už kiek pirks, o už kiek – ne.
„Nuo pat turgelių atsiradimo pradžios buvo tokių atvejų, kurie stebino ir mane patį. Žinome, kad ekologiškos produkcijos gamintojai daug įdeda rankų darbo, todėl brangina savo produkciją. Vienu momentu augintojai už bulvių kilogramą prašė 6 litų. Stebėjausi, kas gi galėtų tiek mokėti už bulves, bet, pasirodo, pirko. Aišku, kiekiai buvo nedideli“, – pasakojo jis.
Dirba dėl išgyvenimo
M. Maciulevičius pabrėžė, kad mobilieji turgeliai nekonkuruoja su prekybos tinklais, ir pridūrė, jog į turgelius sunku privilioti tuos pirkėjus, kurie pripratinti prekybos centruose medžioti kainų akcijas.
„Paprastai mobiliuosiuose turgeliuose prekiauja šeimos ūkių ūkininkai, kurie nepriaugina labai daug produkcijos ir nesukuria masto ekonomijos. Ir veislės, pavyzdžiui, morkų būna kitokios, nei didmeniniam pardavimui, todėl ir derliai mažesni. Be to, jie patys pardavinėja, važinėja į turgelius. Smulkūs ūkiai turi uždirbti, kad išgyventų“, – aiškino vadovas.
M.Maciulevičius pastebėjo, kad lyginant prekybos tinkluose ir mobiliuosiuose turgeliuose parduodamų produktų kainas reikėtų atsižvelgti ir į produktų kokybę.
Veikia tik didžiuosiuose miestuose
Mobilieji turgeliai gyvuoja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose – didmiesčiuose, kur gyventojų pajamos yra didesnės. Į mažesnius provincijos miestus tokie turgeliai nesiplečia, bet, kaip pastebėjo pašnekovas, kol kas.
„Kai kurie pavieniai ūkininkai veža savo produkciją, pavyzdžiui, į Pakaunės miestelius, tačiau ten nėra didelės paklausos“, – aiškino M.Maciulevičius.
Lietuvoje mobilieji ūkininkų turgeliai (MŪT) buvo sukurti beveik prieš dešimtmetį orientuojantis į Vakarų Europos valstybių, kur itin populiarūs ūkininkų maisto produktų pardavimai tiesiai vartotojams, patirtį. Jie atsirado, kai sunkmečio prispausti žemdirbiai ėmėsi perdirbti savo užaugintą produkciją ir ją pardavinėti. Į miestų turgavietes jiems buvo sunku patekti, todėl atsirado alternatyva.
Vakarų Europoje ūkininkų maisto produktų pardavimai tiesiai vartotojams užima 8–10 proc. visos mažmeninės prekybos. O Lietuvoje vadinamosios trumposios maisto tiekimo grandinės, kai produkcija iš ūkių be tarpininkų patenka tiesiai vartotojams, pozicijos dar gana silpnos.