Šilauogių derlius menkesnis, tačiau uogos didesnės ir, dėl išaugusios konkurencijos, jos pigesnės. Braškių derlius iš pirmo žvilgsnio buvo geras, tačiau puolė puvinys ir gana daug derliaus paprasčiausiai teko išmesti. Tačiau ryškėja ir kita tendencija – sezonas vis ilgesnis, nes plantacijų savininkai renkasi vėlyvesnes veisles ir, pasak Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovo Tautvydo Gursko, nebuvo kainų kritimo, pastebimo sezono įkarštyje.
Augintojai atsisako įpročio orientuotis tik į pačias ankstyviausias uogas. Stengiamasi, kad jų būtų galima rasti ir vasaros viduryje. Kalbėti apie avietes dar anksti. Vasarinių plotai gana maži. Remontantinių, kurios ne tokios sukirmiję kaip vasarinės, derlius prasidės rugpjūčio pabaigoje. Koks jis bus neaišku.
Vytautas Buivydas, Jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas, pats auginantis šilauoges, sako, kad su braškėmis buvo bėda, nes dėl staigių orų permainų puolė grybelis. Kai kurie dar mėgino braškes liofilizuoti, spausti sultis, tačiau jos buvo per daug nekokybiškos, kad derlių būtų galima išgelbėti.
Kita didelė problema šiais metais – paukščiai, kurie siaubia plantacijas, nes dėl sausros gamtoje nėra maisto. Jis pats buvo pas ūkininką, kurio braškes paukščiai sunaikino 2 ha plote.
„Mano pažįstamų 10 ha šilauogių nušalusios beveik visos uogos. Kituose ūkiuose žuvo 40-50 proc. derliaus. Įdomu tai, kad pakenkė ne tik pavasarinės šalnos. Iš Nyderlandų atvažiavę ekspertai nustatė, kad gruodį buvo atšilimas, augalas pradėjo vegetuoti ir po atšalimo derliaus nebebuvo. Tačiau Šilutės, Šilalės regionuose derlius pakankamai geras“, – dėlioja Vytautas Buivydas, Jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas, pats auginantis šilauoges.
Tačiau jis pabrėžia, kad derliaus vis tiek yra. Be to, aiški tendencija – vis populiariau leisti braškes ir šilauoges skinti patiems, nes ūkininkui taip paprasčiau – nereikia samdyti žmonių. Kaina prisiskinant apie 5 eurus už kilogramą kilogramą, nuskintų apie 6 Eur. Kuo didesnis kiekis, tuo pigiau. Didmenos kaina gali kristi iki 4 eurų.
„Šilauogių kainos, lyginant su ankstesniais metais, pakritę. Anksčiau kainavo 7-8 Eur už kilogramą, dabar 5-6. greičiausiai dėl to, kad ūkių labai daug, prasidėjo konkurencija. Braškės kainuoja tiek pat, kiek pernai. Nebuvo netgi išpardavimų po 2,5 euro, kas būdavo ankstesniais metais“, – analizuoja T. Gurskas.
T. Gurskas pritaria, jog džiugina, kad žmonės mėgsta važiuoti į ūkius skinti uogas. Tai tampa šeimos pramoga, kuri naudinga tiek uogų mėgėjams, tiek ūkininkams, kuriems nereikia samdyti skynikų.
„Šilauoges mechanizuotai galima skinti tik tada, kai jos skirtos perdirbimui, tačiau plotai per maži ir derlius parduodamas desertui. Toks skinamas rankomis“, – dėsto V. Buivydas, pats auginantis apie 4 ha ir pas jį ūkyje derlius menkas.
Kalbant apie pelningumą – ūkininkams tenka prisitaikyti prie besikeičiančio klimato. Nors dar yra žmonių, kurie neturi laistymo sistemų, jie pasmerkti. Netgi investavę į technologijas susiduria su netikėtumais – išdžiūsta kūdros ir lieka be vandens, tenka investuoti į gręžinius. Galima apsisaugoti ir nuo šalnų, tačiau technologijų, kurios apsaugotų nuo 6 laipsnių žemiau nulio, nėra.
„Visi šie faktoriai brangina produkciją, nes jos mažiau, reikia daugiau investuoti į technologijas. Dalis žmonių atsikanda ūkininkavimo ir traukiasi. Juokauja, kad pažiūrėjus į reportažus apie ūkininkavimą atrodė lengviau“, – dėsto V. Buivydas.