Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas, Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius dr. Darius Kviklys sako, kad drėgmės vaismedžiams užtenka, jos gal šiek tiek trūksta tik uogoms, pavyzdžiui, braškėms. Iš kitos pusės, pernai buvo rekordinis derlius, sodai derėjo puikiai ir šiemet kai kurie iš jų, greičiausiai, pramečiuos. Žiediniai pumpurai nėra stiprūs.
Kur kas liūdnesni kainų lūkesčiai.
„Kainų prognozės pesimistinės, ypatingai, jei kalbėsime apie obuolius. Lenkijoje po pernykščio rekordinio derliaus iki šiol saugomos didžiulės atsargos. Jų šalies vyriausybė remia eksportą ir perdirbimą, kad augintojai atsigautų. Tai reiškia, jog sulčių fabrikai dirba pilnu pajėgumu ir šių metų krituolių jiems gali nereikėti, todėl supirkimo kainos bus labai mažos“, – subtilumus aiškina D. Kviklys ir sako, kad nors pernai buvo prognozės, jog didės žaliavinių obuolių paklausa, bet taip nenutiko.
Lietuviškų obuolių sandėliuose dar yra ir, lyginant su ankstesniais metais, jų kur kas daugiau, tačiau paklausa yra ir jie bus parduoti.
„Kalbant apie uogas, jos gerai peržiemojo. Serbentai gražūs, nors jų paklausa nedidelė. Braškininkams reikia galvoti apie laistymą, kaip ir aviečių augintojams, kuriems reikės laistyti plantancijas po poros savaičių, jei ir toliau išliks sausi orai“, – analizuoja D. Kviklys ir sako, jog išlieka pavojus, kad jei gegužę bus šalnos, žiedai nukentės.
Kalbant apie kainas, serbentų supirkimo kainos jau daugelį metų balansuoja ant ribos, kada juos verta skinti. Tačiau tai tik žaliavai auginama uoga, todėl ji retai kada būna brangi.
„Su braškėmis pas mus viskas gerai. Kiek užauginame, tiek parduodame. Nors jau šiandien prekybos centruose galima nusipirkti importinių uogų po kelis eurus už kilogramą, tačiau kai pasirodys pirmosios lietuviškos, jos bus sėkmingai parduodamos po 8 eurus už kilogramą. Pirkėjus dar veikia tai, jog uogos užaugintos Lietuvoje“, – aiškina D. Kviklys.
Ekspertas įvardina ir kitą sritį, kuri laikosi pakankamai stabiliai – tai avietės. Plantacijų daugėja, kiek sudėtingiau tik tai, kad visi augina remontantines avietes, kurias prižiūrėti lengviau nei vasarines, ir pagrindinis derlius gaunamas rudenį.
Ekspertas įvardina ir ūkininkams naudingiausią uogą.
„Šilauogės kol kas pelningiausia kultūras. Kiek ilgai tai tęsis sunku pasakyti, nes Lenkijoje jų pasodinta milžiniški plotai. Keletą metų iš eilės tai buvo pati brangiausia lietuviška uoga“, – dėsto D. Kviklys ir sako, kad antra pagal pelningumą galėtų būti braškė.
Specialistas pripažįsta, jog daugumos kultūrų, išskyrus obuolius, pernai viso derliaus kainos buvo neblogos. Tačiau ir sodininkai negali skųstis – savo pajamas jie gavo, nes derlius buvo rekordinis, kad ir pigesnis.
„Kalbant apie perspektyvas, neaiški obuolių augintojų ateitis. Nyderlanduose ir kitose šalyse šių sodų plotai mažėja, ūkininkai imasi kitų kultūrų“, – dėsto D. Kviklys.
Vytautas Buivydas, vadovaujantis didžiausiam Lietuvoje šilauogių ūkiui, užimančiam 22 ha plotą, sako, kad negali paneigti, jog šilauogė pelningiausia šalyje uoga.
„Kalbant apie gamtą, krūmai peržiemojo puikiai, tačiau dar bijome pavasarinių šalnų, kurios gali nutikti per žydėjimą. Taip buvo pernai. Kol kas derliaus potencialas geras. Sausros nebijome, nes turime laistymo sistemą. Liūtys taip pat nebaisu – sutvarkytas drenažas“, – kaip valdo rizikas aiškina V. Buivydas.
Jis įvardina ir kainas. Didmena uogos vidutiniškai parduodamos po 4 eurus už kilogramą, mažmenoje iki 8, sezono įkarštyje mažmeninė kaina krenta iki 4 eurų. Hektare apie vidutiniškai 2500 sodinukų, nuo kiekvieno skinama 4–5 kg.
„Kalbant apie mūsų ūkį, mes dirbame tik trečius metus. Iki šiol tik investavome ir šiemet tikimės gerą derlių ir pelną. Uogos patrauklios tuo, jog joms nereikia didelio ploto, tačiau trūkumas, kad priežiūrai ir skynimui reikia daug darbo rankų. Pavyzdžiui, mums reikia šimto sezoninių darbuotojų. Jų ieškosime ir vežiosime visus apylinkių žmones, kurie norės užsidirbti“, – specifiką aiškina V. Buivydas ir sako, jog viliasi, kad rinka nepersipildys, nes šiandien tai pakankamai geras verslas smulkiems ūkininkams tik didesniam eksportui trūksta infrastrūktūros.