Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės teigimu, ankstyvųjų daržovių derlius buvo prastas. Nors dažniau palynojant dabar situacija taisosi, tačiau ar rudenį nuimamos daržovės bus užderėjusios bent vidutiniškai, kol kas labai sunku spėti. Pasak direktorės, derlius priklausys nuo to, kiek kiekvienas ūkis gavo lietaus.
Pavyzdžiui, Šiaurės Lietuvoje, Pasvalio rajone, kur susikūrę stiprūs šalies daržininkystės ūkiai, žemė išdžiūvusi. Šiaulių krašte vasarą palijo kiek gausiau, bet dabar ir ten labai sausa, sudėtinga nuimti derlių. Be to, ūkininkams nerimą kelia ir gana šilti orai – kad geriau išsilaikytų derlius, gali tekti jį vėsinti saugyklose, o tai žemdirbiams reikštų papildomus kaštus.
„Aš visiems sakau: kol nesuvešime į saugyklas, neįvertinsime derliaus, sunku prognozuoti, kokį jį turėsime“, – sako Z. Cironkienė.
Jos teigimu, rugpjūtį, nors ir buvo karšta, iškritęs gausesnis lietus tapo išsigelbėjimu morkų, burokėlių augintojams. Šios daržovės dar tebeauga. O bulvėms šie metai buvo per karšti ir per sausi.
„Bulvių derlius tikrai bus mažesnis net už vidutinį. Ankstyvųjų bulvių derlius net 30 proc. mažesnis“, – skaičiuoja asociacijos vadovė.
Kopūstams ši vasara irgi buvo per karšta ir per sausa – ne viename ūkyje šios daržovės laiku nepradėjo sukti galvų.
Piniginėms nieko gero
Kiek pirkėjams artėjantį šaltąjį sezoną teks pakloti už lietuviškas daržoves, kol kas sunku prognozuoti. Pasak Z. Cironkienės, kai Lenkijoje derlius būna geras, lietuviškų daržovių kaina irgi nešoka į aukštumas. Tačiau šie metai veikiausiai bus kitokie.
„Lenkai ypač nukentėjo nuo sausros, karšto oro. Jų vyriausybė investuoja daug pinigų į laistymo sistemas. Planuojama skirti atskirą krepšelį, kad būtų įrengti vandens baseinai, užtvankos ir panašiai“, – pasakoja asociacijos direktorė.
Jos manymu, jei ir toliau vyraus panašūs orai, gero derliaus nesulauks ne tik Lietuva ir jos kaimynės.
„Belgija, Olandija, Italija – visos susidūrė su ta pačia problema“, – atkreipia dėmesį Z. Cironkienė.
Jos teigimu, žemdirbiams didžiausias bėdas kelia netolygiai pasiskirstantys krituliai. Vienas ūkis gauna normaliai lietaus, kitam per daug, trečiam ir visai nieko nekliūna arba kliūna vos vos. Kaip yra pastebėjusi Z. Cironkienė, anksčiau daržovių augintojai su ekstremalesniais orais susidurdavo maždaug kas ketverius metus, o dabar tokios ekstremalios sąlygos laikosi jau trečius metus iš eilės. Šių metų pavasarinė sausra, direktorės manymu, buvo bene ilgiausia, pasitaikiusi pastaraisiais metais. Kai kur augintojai prieš sėją turėjo net papildomai laistyti dirvą. Papildomi kaštai augina ir daržovių savikainą.
„Dėl suprantamų ir nuo ūkininkų nepriklausančių priežasčių vartotojams nėra galimybės tikėtis, kad daržovių kainos bus mažesnės“, – įsitikinusi Z. Cironkienė.
Pasak jos, selekcininkai jau kurį laiką dirba su daržovių veislėmis, naudojami nauji sėklų apdorojimo būdai, kad augalai būtų kuo atsparesni klimato kaitos sukeliamam stresui. Tačiau naujovės mažai gelbsti.
„Šios veislės ir sėklos yra žymiai brangesnės nei paprastos. Vartotojui atrodo morka yra morka, bet iš tikrųjų yra atsparesnės aplinkos veiksniams veislės, jų sėklos būna apdorotos specialiais stiprinančiais preparatais. Pradžioje būdavo pridėta dygimo energiją skatinančių priemonių, o tai anksčiau buvo aktualu pavasarinių sausrų metu, bet dabar norima, kad augalas būtų visą sezoną atsparus sausrai, užmirkimui, karštiems orams ir kitiems nepalankiems veiksniams“, – sako daržovių augintojų asociacijos direktorė.
Nevienoda situacija
Panevėžio rajone įvairių daržovių derlius labai nevienodas. Upytės seniūnijoje ūkininkaujanti Milda Mikelionienė, 60 hektarų plote auginanti įvairių daržovių, sako, kad šiemet prasčiausiai augo svogūnai. Tačiau kopūstai, Pekino kopūstai vešėjo labai gerai. Burokėlių derliaus ūkininkė tikisi vidutiniško, o štai bulvių, kurių turi didžiausią plotą, derlių prognozuoja mažesnį nei vidutinį. Nė vienas jos laukas nėra laistomas, nes, pasak ūkininkės, net nėra tokios galimybės – į kai kuriuos laukus vandenį tektų varyti kilometrais.
„Kadangi labai prastas derlius Lenkijoje, Čekijoje, Lietuvos ūkininkai gali tikėtis didesnių daržovių kainų. Jeigu jau lenkai iš mūsų vežasi bulves, vadinasi, pas juos nieko gero nėra. Kas važinėja po jų daržininkystės sankaupą apie Poznanę, pasakojo, jog labai išdegę laukai – tiesiog liūdnas vaizdas. Kiek žinau, ir pas prancūzus ne stebuklai“, – pasakojo M. Mikelionienė.
Karsakiškio seniūnijos ūkininkas Paulius Čerkesas augina apie 13 hektarų daržovių – morkų, porų, šakninių ir lapkotinių salierų.
„Šiemet jaučiasi, kad kol kas dar ne viskas užaugo, nes Panevėžio rajone buvo labai sausa. O kai sausa, ir kenkėjų, ir ligų daugiau buvo“, – teigė P. Čerkesas.
Gamtos anomalijos Europoje
Vienas stambesnių Pasvalio rajono daržovių augintojų Algis Maračinskas sako, kad šie metai prasčiausi buvo svogūnams, kurių pasodinęs net tris hektarus. Dalis jų sudygo tik palijus – liepos mėnesį.
„Labai netolygus laukas. Vienur sudygo, kitur dabar dar žaliuoja, bet faktas, kad svogūnai nebeužaugs“, – kalbėjo A. Maračinskas.
Jis nesitiki ir gero bulvių derliaus. Jomis pasvalietis apsodinęs 17 hektarų, tačiau džiaugiasi gerai užderėjusiais burokėliais, kurių ūkyje yra per 2,5 hektaro. A. Maračinskas turi vilties, kad užaugs ir kopūstai, jų augina 12 hektarų. Tiesa, lietaus šioms daržovėms vis dar labai trūksta. Ūkyje auga ir apie 2 hektarus morkų, tačiau jų derlius žemdirbio irgi nedžiugina.
Pasak ūkininko, šįmet daržovių ūkį alino ne tik sausra. Teko susidurti ir su kitomis orų anomalijomis. Prieš keletą savaičių Pasvalio rajone per valandą prilijo 30 mm ir prigirdė dalį kopūstų, burokėlių, bulvių.
Kokios šiemet bus daržovių kainos, A. Maračinsko manymu, kol kas labai didelis klausimas.
„Kitur Europoje dar prasčiau. Man yra skambinę iš Lenkijos, prašė kopūstų. Girdėjau, kad daržoves iš Lietuvos jau veža rumunai, italai. Pas mus augalai džiūvo nuo sausros, o Rumunijoje derlių prigirdė didelės liūtys“, – sako ūkininkas.
Skaitykite daugiau.