Pasak eksperto, per šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernykščiu laikotarpiu, toliau mažėjo pagrindinio eksportuojamo lietuviško pieno produkto – sūrių, eksportas, jų pardavimai sumenko penktadaliu, rašoma pranešime.
„Dėl karantino užsienio rinkos lietuviškiems sūriams išliko uždaros, kadangi vis dar liko apribota restoranų ir viešbučių veikla, į kuriuos keliauja reikšminga mūsų produkcijos dalis. Tačiau Įsibėgėjant visuotinei vakcinacijai, stebimas didesnis rinkų atvirumas, todėl tikimės, kad tai išjudins ir lietuviškų pieno produktų eksportą“, – sako E. Simonis.
Pagrindiniai lietuviškų sūrių pirkėjai yra Italija, Latvija, JAV ir Kazachstanas – per pirmąjį šių metų ketvirtį tik šiose svarbiausiose rinkose sūrių eksportas susitraukė trečdaliu, o JAV pardavimai sumažėjo beveik perpus.
Pieno pramonės konsultavimo bendrovės CLAL duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje pagaminto išrūgų baltymų koncentrato eksportuota 3,4 proc. mažiau, nugriebto pieno miltų – 19,3 proc. mažiau. Kitų produktų pardavimai užsienyje augo: grietinėlės eksportas stiebėsi 4,4 proc., o sutirštinto pieno pardavimai užsienyje išaugo du kartus.
Nors viešajame maitinime maisto vartojimas pradeda atsigauti, tačiau rinkos analitikai nesitiki, kad jis bus staigus ir spės sugrįžti į lygį iki pandemijos. Jungtinės Karalystės Žemės ūkio ir sodininkystės plėtros tarybos AHDB vertinimu, šių metų paskutinį ketvirtį ES ir JAV viešojo maitinimo sektoriuje pardavimai bus ketvirtadaliu mažesni, palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Prognozuojama, kad šiais metais pasaulinės pieno gamybos rinkos augimas lėtės iki 1 proc., palyginti su 2020 metais fiksuotu 1,4 proc. augimu. Tikimasi, kad augančioje pieno gamyboje didžioji dalis atiteks ES ir JAV rinkoms. Tačiau išaugusios pašarų kainos abejuose regionuose gali padidinti spaudimą ūkių maržai, o tai apribos žalio pieno gamybos augimą šių metų antroje pusėje, prognozuoja AHDB.
Per šių metų sausį-balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos pieno perdirbimo gamyklose gamyba augo tik dvejose kategorijose: daugiau pagaminta grietinėlės (9,8 proc.) ir koncentruoto pieno (49,8 proc.). Per tą laikotarpį sūrių pagaminta 4,6 proc. mažiau, jogurto (2,9 proc. mažiau), sviesto (41,3 proc. mažiau), nugriebto pieno miltų (12,9 proc. mažiau), geriamojo pieno (4 proc. mažiau).
Iš pieno ūkių atitinkamu laikotarpiu pieno supirkimo kiekiai sumažėjo 1,8 proc.
Tuo tarpu žaliavos supirkimo kainos laikosi aukštumoje. Žemės ūkio ministerijos skelbiamais duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina visiems ūkiams 2021 metų balandį buvo 318,6 eurai už toną – 0,7 proc. mažesnė nei kovą, tačiau 13 proc. didesnė nei 2020 metų balandį.
Stambiems pieno gamintojams šių metų balandį už natūralų pieną mokėta vidutiniškai 356 eurus už toną – jos viršijo ES vidurį. Bendrijos šalyse, kuriose vyrauja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, šį balandį mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 354 eurus už toną.