Kadangi išmokos už sertifikuotus IKP vaisių, uogų ir daržovių plotus nedaug skiriasi nuo išmokų, mokamų už sertifikuotus ekologinius sodus, uogynus ir daržus, ekologinio ūkininkavimo šalininkai neigiamai įvertino naująją paramą už IKP. Esą tai paskatins atsisakyti ekologinės sodininkystės, daržininkystės, kurios ir taip nėra itin išvystytos. Mat augintojams daug palankiau gauti paramą pagal IKP reikalavimus, kurie nedraudžia naudoti pesticidų, trąšų, negu auginti ekologišką produkciją atsisakius agrochemijos ir gaunant mažesnį derlių.
„ŪP“ pasidomėjo, kokios iš tiesų tendencijos dabar vyrauja IKP ir ekologiškos produkcijos gamyboje, ar realu, kad ekologiškus produktus be chemijos pakeis vadinamieji IKP produktai su mažesniu negu chemizuotieji pesticidų ir trąšų kiekiu?
Palyginkime išmokų dydžius
Už sertifikuotas ekologiškas daržoves ir bulves jau ne vienus metus augintojams skiriama 1519 Lt/ha, už ekologiškai auginamus vaisius ir uogas – 1781 Lt/ha. Reikia nepamiršti, kad ši išmoka susideda iš dviejų dalių: 50 proc. mokama už deklaruotą ir sertifikuotą plotą, o antra dalis – 50 proc., kai pristatomi realizuotos produkcijos dokumentai už atitinkamą sumą. Pavyzdžiui, palankiose ūkininkauti vietovėse privalu realizuoti daržovių ar bulvių už 1050 Lt/ha (vertinama pagal pateiktus daržovių, bulvių produkcijos realizavimo dokumentus), o mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – už 600 Lt/ha.
IKP programa atsirado dar 2007 m. Tačiau svaresnė parama šiuos produktus auginti ir gaminti mokama tik nuo 2012-ųjų. Už sertifikuotas IKP daržoves ir bulves – 1091 Lt/ha, serbentus – 1160 Lt/ha, vaisius ir kitas uogas – 1188 Lt/ha. Be to, dalyvaujantiesiems IKP programoje papildomai kompensuojamos išlaidos iki 10,358 tūkst. Lt vienai valdai. Šie pinigai skirti kompensacijoms už sertifikavimo išlaidas bei apmokėjimus už tyrimus, numatytus IKP specifikacijose; taip pat įsitraukimo į maisto kokybės schemą išlaidas (etiketės dizaino, spausdinimo, reklamos, kanceliarinių prekių išlaidos); metiniai įnašai už dalyvavimą IKP gamintojų organizacijoje ir pan.
Palyginus išmokas už ekologiškus ir IKP produktus matyti, kad dydžiai skiriasi. Tačiau reikia turėti omenyje, kad ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams sertifikavimo ar kitos produktų gamybos išlaidos nėra kompensuojamos.
„Visiems aišku, kad lengviau, paprasčiau ir ekonomiškai naudingiau auginti produkciją naudojant pesticidus, trąšas, nes gaunamas didesnis derlius negu ekologiniuose ūkiuose“, - sako Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis.
Dar vienas niuansas, kad IKP daržoves jau nuo pirmojo derliaus galima realizuoti paženklintas, o ekologiniams plotams yra dvejų metų pereinamasis laikotarpis ir tik trečias derlius gali būti realizuojamas kaip ekologiškas, o daugiamečiai augalai – tik ketvirtaisiais metais.
IKP plotai aplenkė ekologiškus
Teisė sertifikuoti IKP suteikta dviem įstaigoms – VšĮ „Ekoagros“, o nuo 2012 m. – ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai (LŽŪMPRRA).
Pasak „Ekoagros“ direktoriaus Gintaro Nagulevičiaus, palyginus 2011 m. ir 2012 m., aiškiai matyti, kad IKP vaisių, uogų ir daržovių augintojų ir sertifikuotų plotų skaičius gerokai padidėjo. 2011 m. „Ekoagros“ sertifikavo tik šešis IKP vaisių, uogų ir daržovių augintojus, kurių bendras sertifikuotas plotas – 164,75 ha. 2012 m. „Ekoagros“ sertifikavo 31 IKP vaisių, uogų ir daržovių ūkį, o bendras sertifikuotas plotas – 925 ha.
LŽŪMPRRA pernai sertifikavo 60 ūkio subjektų, auginančių IKP. Iš jų – sodų – 581 ha, uogynų – 172 ha, daržovių – 1216 ha. Iš viso 1969 ha.
Taigi aiškėja, kad pernai abi įstaigos sertifikavo 2894 ha IKP plotų. Jie gerokai aplenkė ekologiškų daržovių plotus. „Ekoagros“ duomeninis, 2011 m. sertifikuota 167 ha įvairių daržovių ir 346 ha bulvių (iš viso 513 ha), o 2012 m. – 186 ha įvairių daržovių ir 304 ha bulvių (iš viso 490 ha).
Nacionalinė mokėjimo agentūra pateikė informaciją, kad 2012 m. pagal tausojančią aplinką vaisių ir daržovių auginimo programą (kitaip tariant, IKP) surinktos 75 paraiškos, deklaruotas 2,8 tūkst. ha plotas, o pareiškėjų prašoma suma siekia 3,2 mln. Lt.
Sunku konkuruoti
G. Nagulevičiaus pastebėjimu, IKP programa mažai turi įtakos seniau ūkininkaujantiesiems ekologiškai, nes tokie ūkininkai visų pirma turi ilgalaikius įsipareigojimus. Antra priežastis ta, kad remiami tik IKP daržovės ir vaisiai, o ekologiniai ūkiai dažniausiai nespecializuoti ir mišrūs, todėl su mažu plotu daržovių pereiti į kitą sistemą jiems nebenaudinga.
„Kita kalba eina apie naujų ir ypač specializuotų daržininkystės ūkių pritraukimą. Šiuo metu IKP sistema jiems tikrai patrauklesnė. Tą rodo ir išaugę sertifikuojami plotai. Ekologiškoms daržovėms pasidarė sunku konkuruoti su IKP daržovėmis. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje ekologiškų daržovių plotai greičiausiai nedidės. Išnagrinėjus tokią padėtį galima teigti, kad ekologiniai daržininkystės, sodininkystės ūkiai atsiduria nekonkurencingoje padėtyje, palyginti su kitais“, - teigia G. Nagulevičius.
Rinkoje esančių IKP ir ekologiškų produktų kainos labai panašios, o auginimo sąnaudos ir reikalavimai skiriasi. Ekologiniuose soduose ir uogynuose yra labai didelė kovos su ligomis ir kenkėjais problema. Dėl IKP augintojams skiriama papildoma parama (sertifikavimo mokesčio, pakuočių įsigijimo, etikečių išlaidų kompensavimo), o ekologinės daržininkystės, sodininkystės ūkiams dėl keliamų griežtesnių reikalavimų pastariesiems sunku konkuruoti rinkoje.
„Jei nebus ekologiniams ūkiams skiriama papildoma parama, tai, kaip rodo išsakyti argumentai, IKP ūkių ir sertifikuotų plotų tik didės“, - įsitikinęs „Ekoagros“ direktorius.
Abiejų rūšių produktams yra vietos
Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktoriaus Sauliaus Jasiaus nuomone, rinkoje užtenka vietos tiek ekologiškiems produktams, tiek ir IKP.
S. Jasius atkreipia dėmesį, kad šių produktų rinkos dydis nevienodas. Ekologiški produktai gaminami pagal ES nustatytus reglamentinius reikalavimus, IKP – pagal nacionalinius kriterijus. Taigi ekologiška produkcija skirta ne tik šalies vartotojo poreikiams tenkinti, bet ir ES vartotojui. O IKP gamintojai gamina tik nacionalinei rinkai.
„Vadinasi, ekologinės gamybos ūkiai turi kur kas didesnes rinkos pasirinkimo galimybes, tad teigti apie blogesnes konkurencines sąlygas nėra tikslu“, - sako S. Jasius.
LEŪA pirmininkas S. Daniulis irgi iš dalies sutinka su S. Jasiaus nuomone dėl rinkos tarp produktų pasiskirstymo. Pasak S. Daniulio, kai kurie lietuviški ekologiški produktai turi radę savo nišą užsienio rinkoje.
„O IKP – daugiau tik gražus pavadinimas. Juk šie produktai užauginti su chemikalais, gal tik mažesnėmis normomis. Todėl jie nėra švarūs, kaip ekologiški. IKP gali rasti nišą tik vietos rinkoje, jeigu gamintojai ir prekybininkai sugebės įrodyti, įtikinti vartotojus, kad šie lietuviški produktai geresni už kitus. Pastebime, kad dabar vartotojams trūksta informacijos, išaiškinimo, kas yra ekologiškas produktas, o kas yra IKP. Vartotojai suklaidinti. Kai kuriems atrodo, kad pavadinimas IKP rodo, jog kokybė bus dar geresnė negu, pavyzdžiui, ekologiškų produktų. Iš tiesų sunkiai įsivaizduoju, kaip kontrolės institucijos sugebės sukontroliuoti, ar auginantieji IKP tikrai laikosi riboto trąšų, chemijos naudojimo reikalavimų“, - abejoja S. Daniulis.
Išmokų nedidins
Ekologiškai ūkininkaujantieji jau seniai kalba apie tai, kad išmokos už ekologinius plotus yra per mažos.
„Išmokos ekologiniams ūkiams nuo 2007 m. buvo paskaičiuotos neadekvačiai jų patiriamoms išlaidoms. Nors bendras ekologinės gamybos plotas šalyje po truputį auga, tačiau tai neatspindi tikrosios padėties. Ekologiškų vaisių, uogų, daržovių užauginame itin mažai. Dalis augintojų iš ekologinio statuso perėjo prie IKP sistemos. Deja, valdžia nenori atsimerkti ir to pripažinti. Parama ekologiniams ūkiams turi būti kur kas didesnė negu auginantiesiems IKP“, - teigia S. Daniulis.
ŽŪM nuomonė šiuo klausimu kitokia.
„Apie kompensacinių išmokų suvienodėjimą ateityje neturėtume kalbėti. Ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams numatytas paramos dydis yra daugiau kaip 30 proc. didesnis nei IKP augintojams, ūkyje įgyvendinantiems tausojančią aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistemą. Gerbiame ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių nuomonę, tačiau manome, kad jų išsakyti nuogąstavimai nėra tikslūs ir pagrįsti. Tiek ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai, tiek IKP gamintojai praktikoje taiko skirtingus, tačiau griežtesnius nei įprastai gamybai keliami reikalavimus. Tik įvertinus griežtai su aplinkos tausojimu susijusius ekonominius rodiklius (derliaus praradimus) buvo apskaičiuoti paramos dydžiai tiek vienos, tiek kitos produkcijos gamintojams“, - aiškina S. Jasius.
Kas laukia?
S. Jasius įsitikinęs, kad ir perspektyvoje savo vietą rinkoje turės tiek ekologiški produktai, tiek IKP.
„Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, vis daugiau dėmesio skiriant aplinkos tausojimui, maisto produktų kokybei ir žmogaus sveikatai, tiek ekologiškų, tiek IKP paklausa rinkoje didės. Esant didesnei šių produktų pasiūlai ir platesniam asortimentui vartotojai turės daugiau galimybių įsigyti kokybiškų, lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų, kurių kokybė oficialiai pripažinta pagal ES arba nacionalinius teisės aktus, o atitiktis nustatytiems reikalavimams bei jų gamybos būdas kontroliuojami nepriklausomos sertifikavimo įstaigos“, - sako S. Jasius.
Pasak S. Daniulio, vartotojams gal ir gerai, kai jie turi pasirinkimą tarp įvairių rūšių produktų. Tačiau jiems dar reikia išaiškinti, kas tai yra IKP, nes šis ženklas vartotojus klaidina.