„Iš pradžių taip pat galvojau, kad obuolių sūrį pagaminti sudėtinga, – šypsosi Violeta ir tikina, kad nuomonę vėliau pakeitė. – Išbandžiau visokių receptų: lupti obuolius, apvirus obuolius, košę trinti... Jie nebuvo tokie geri. Vėliau pati atradau tokį receptą, kurį naudoju ir dabar.“
Ji pasakoja, kad procesas nėra sudėtingas, tačiau reikia žinoti kiekvieną žingsnį.
„Pirmiausia, atsirenku obuolius. Antaniniai tam tinka geriausiai, nes turi daugiausiai pektino. Jie turi būti sultingi. Supjaustau neluptus. Mano norma – 12 litrų kibiras. Prisipjaustau obuolių, susluoksniuoju su cukrumi. Cukraus naudoju iki 1 kg, kadangi antaniniai obuoliai yra rūgštesni. Laikau balkone. Svarbu, kad nelabai šilta būtų, kad nesurūgtų. Taip jie ten stovi iki dviejų parų“, – pasakoja Violeta.
Anot jos, turi atsirasti daug sulčių, kurias reikės nusunkti.
„Kai atsiranda sultys, matai, kad obuoliai plaukioja, reikia juos nukošti. Tiesiog obuolius reikia nusunkti, nuspausti kad liktų kuo mažiau sulčių. Iš mano normos išeina apie 3–3,5 litro sulčių.
Tada sultis pilu į puolą ir verdu. Puodas tinka nesvylantis, metalinis. Verdi tol, kol lieka koks trečdalis sulčių, jos pradeda putoti, karamelizuotis. Sultys virsta tokiu tirštu sirupu. Kai lieka trečdalis sulčių, suverti į puodą obuolius. Iš pradžių net nemaišau kokių 10–15 min., nes tikrai nesvyla niekas.
Kai obuoliai truputį pasileidžia, jau reikia nuo puodo nesitraukti ir maišyti. Viskas pradeda tirštėti ir baigiantis valandai maišymo pridedi, jei norisi, mėgiamų priedų“, – pasakoja ji.
Violeta tikina, kad obuolių sūriai gali būti gaminami tik iš obuolių, o galima papildomai įmaišyti ir kitų vaisių ar uogų: „Žmonės vertina natūralius obuolių sūrius, bet galima pridėti ir riešutų, svarainių, imbiero, spanguolių. Man labai patinka su duonvaisiu, džiovintais obuoliais (jie gerai sutirština sūrį) ir džiovintomis slyvomis.“
Įdėjus priedus moteris sako dar reikia pavirti kokių 10 min. ir gamyba baigta. Toliau laukia išpilstymas į norimas formeles. Jos gali būti pačios įvairiausios.
„Aš pilstau ne į storas formeles, kokių 3 cm storio, tada greičiau sūriai džiūsta. Kreti masę į formeles, reikia vis paspausti, kad išeitų oras, išlyginti ir palikti kol ataušta. Jei gerai išvirtas sūris, iš tokių formelių jis išsiima labai gerai – joks skystis nebėga, niekas neprilimpa.
Išsiimi – ir jau tavo rankose sūris. Tada dedu į orkaitę, įjungiu vėjelį. Sūris neturi stipriai sudžiūti, tik apdžiūti ir toliau bręsti. Palaikau apie dvi dienas, bet su pertraukomis – įjungiu orkaitę, išjungiu ir t.t. Kaitra – 50–60 laipsnių.
Kai sūris padžiūsta, kitą dieną išimu ir dedu ant grotelių. Laikau kambaryje. Galima laikyti ant saulės. Jei gerai sūriai išvirti, per porą savaičių jie subręsta ir galima pakuoti, nereikia džiovinti kelis mėnesius“, – tikina pašnekovė.
Violeta sūrius pakuoja į kepimo popierių. Sako, kad sūris turi kvėpuoti ir toliau bręsti, todėl plastikiniai maišeliai netiks. Laiko ji sūrius kambario spintelėje.
„Išsilaiko geriausiai, neseniai tik pernykščius suvalgiau. Negenda, nepelija. Prieš Kalėdas jau pradedu pakuoti juos dovanoms. Visiems patinka“, – prideda moteris.
