Gegužę dienos jau tokios ilgos, kad nesinori išeiti iš sodų ir iš daržų. Bet net sutvarkius sodą, pasėjus sėklas, pasodinus daigus, antra mėnesio pusė neretai nustebina šalnomis.
Gegužės darbų sode rekomendacijos:
Darbai dekoratyviniame sode
Jei balandžio pabaigoje nepasodinote šalnoms atsparių augalų ir krūmų, geriausia tai padaryti gegužės pradžioje, kad augalai įgautų jėgų.
Sausu oru sodinkite svogūnines gėles – tulpes, narcizus.
Jei ilgai nebuvo lietaus, reikia palaistyti visą sodą. Labai svarbu, ar žiemą buvo sniego. Smėlingoje žemėje augalams gali trūkti drėgmės, tad jie gali nudžiūti.
Kad augalai sustiprėtų, juos reikia palaistyti mėšlo srutomis ar kokiu nors nuoviru. Žemę tręškite trichoderminu ar kitokiomis medžiagomis. Sodo reikmenų parduotuvėse būna pirkti specialių mineralinių mišinių visoms gėlėms – rožėms, rododendrams, lelijoms, spygliuočiams ir t. t.
Sode sodinami spygliuočiai, rododendrai, lapiniai dekoratyviniai krūmai.
Antrą gegužės pusę ir rudenį sodinami žydintys svogūniniai augalai – frezijos, lelijos, kardeliai, o po šalnų – jurginai ir kanos (pipytės).
Persodinamos šalčio nebijančios gėlės: gludai, šlamainiai persodinami kas 3–4 metus, flioksai, astros kas 5–10, o anemonai, viendienės, astilbės, melsvės – kas 15 metų, kai suprastėja augalų išvaizda arba juos užgožia piktžolės.
Persodinamos snieguolės, leukojos.
Į lysves sodinamos vasarinės gėlės – medetkos, kosmėjos, nasturtos, aguonos, leukonijos, sėjamosios juodgrūdės, razetos, rugiagėlės, saulėgrąžos ir kt.
Sodinamos dvimetės ir daugiametės gėlės.
Antroje gegužės pusėje, po šalnų sodinami vasarinių gėlių daigai. Prieš sodinimą augalus reikia užgrūdinti – iš pradžių daigus palikite lauke pora valandų, svarbu, kad jie būtų apsaugoti nuo saulės ir nuo vėjo. Paskui palikite lauke vis ilgiau, įpratinkite prie tiesioginių saulės spindulių, vėjo ir vakaro vėsos.
Po žydėjimo nukarpykite senus žiedus forzitijoms, lanksvoms, nulaužykite nužydėjusių alyvų šakeles.
Gegužei baigiantis, kai rožės sukrauna pumpurus, dar kartą jas patręškite.
Prižiūrėkite lysves, jei reikia, mulčiuokite.
Pradėkite pjauti veją. Pirmą kartą nupjaukite, kai žolė pasieks 8–12 cm ilgį. Nupjaukite ne daugiau nei ketvirtadalį žolės aukščio.
Darbai sode
Jei pavasaris nėra pernelyg ankstyvas, gegužės pradžioje sodinami vaismedžiai ir uogų krūmai, vaismedžių sodinukai su skiepais.
Jei praėjusiais metais medžius apniko parazitai, kenkėjai ar ligos, būtina apipurkšti juos fungicidu arba insekticidu. Taip daroma tada, kai gegužės pradžioje pasirodo lapeliai ar po žydėjimo gegužės pabaigoje (išimtis – preparatai nuo rūdligės kriaušėms ir kadagiams – jie purškiami žydėjimo laikotarpiu).
Nurinkite senus lapus nuo braškių, patręškite jas.
Sodinamos naujos braškės. Prieš sodinimą žemę apdorokite apsauginėmis priemonėmis. Jei norite ankstyvo derliaus, apdenkite braškes agroplėvele.
Kai tik pasirodys pumpurai, profilaktikai nuo straubliukų braškes ir avietes apipurkškite specialiu preparatu arba šviežiais spygliuočių milteliais.
Vaiskrūmius daugina ūgliais.
Skiepijami vaismedžiai.
Sodinamos bruknės, spanguolės, o gegužės pabaigoje – vynuogės.
Baigiant žydėti slyvoms, ant medžių pakabinkite indelių su rūgstančiu skysčiu kenkėjams naikinti. Kai užauga lapai, ant vaismedžių ir ant uogų krūmų įtaisykite gaudykles su feromonais ir skydelius su baltais ir geltonais klijais.
Pasodintus augalus reikia apsaugoti nuo gegužės šalnų. Pavasarį giedromis naktimis būna šalnų, kai šilumą nuo įkaitusios žemės ir augalų keičia šalto oro masės, tokios šalnos gali pakenkti vaismedžiams. Šios šalnos pavojingiausios žemiems augalams – juos apsaugosite, apkloję kelis kartus sulankstyta agroplėvele. Vaismedžių sodą galima sušildyti laužu ir lėtai degančių ar nekenksmingų medžiagų – šiaudų, skiedrų. Galima naudoti dūmines žvakes. Jei yra stipri laistymo sistema, galima naudoti ją – jei visą naktį laistysite augalus, išliks nulinė temperatūra. Tiesa, šis metodas neveiksmingas, jei šalčiai laikosi kelias dienas.