Laistyti atsižvelgiant į oro sąlygas, neleisti dirvai išdžiūti. Laistyti rytais arba vakarais, kai nukrenta temperatūra;
mulčiuoti dirvą;
apatinius lapus surišti į gūžę (taip kopūstai išgarins mažiau drėgmės ir visą savo energiją nukreips naujų gūžių formavimui);
dirvą tręšti kalio – fosforo trąšomis arba pelenų tirpalu;
saugoti nuo kryžmažiedžių augalų blusų ir vikšrų (kitaip galite likti be derliaus);
laiku nuimti derlių.
Kiekvienai kopūstinių augalų rūšiai būdingi saviti priežiūros ypatumai, todėl aptarsime jų priežiūrą detaliau.
Baltagūžiai kopūstai
Baltagūžiai kopūstai mėgsta drėgmę. Vandens norma (jei metai nėra sausringi ar, priešingai, itin lietingi): apie 10 l vandens vienam augalui arba 20 l vienam kvadratiniam metrui ploto, laistant kas tris dienas. Dirvą reikia įmirkyti bent iki 15 cm gylio. Tvyrant aukštai oro temperatūrai (daugiau kaip +25 °C) ir mažai oro bei dirvožemio drėgmei, prastai formuojasi gūžės, todėl sausu oru šias daržoves būtina laistyti gausiau. Tai ypač aktualu rugpjūčio mėnesį, kai pradeda formuotis vidutinio ankstyvumo veislių gūžės. Jei laistysite nereguliariai, besiformuojančios gūžės gali sutrūkinėti.
Tačiau kopūstams gali pakenkti tiek per didelė drėgmė, tiek užsistovėjęs vanduo, ypač sunkiose dirvose. Dėl šios priežasties gali žūti kopūstų šaknys ir patys kopūstai. Todėl nepamirškite periodiškai aplink kopūstus purenti dirvos, ypač prieš laistymą sausu oru.
Be to, baltagūžius kopūstus rugpjūčio mėnesį pageidautina patręšti fosforo ir kalio trąšomis (1 valgomasis šaukštas nitrofoskos, 1 valgomasis šaukštas superfosfato ir 1 valgomasis šaukštas kalio). Rugpjūčio pradžioje kopūstus galima patręšti pelenų tirpalu, silpnu mėšlo tirpalu arba biohumusu. Antroje vasaros pusėje vėlyvųjų veislių kopūstų kategoriškai negalima tręšti azoto trąšomis – jie nesusuks gūžių ir turėsite tik lapus.
Beje, vienas iš populiariausių patarimų – nupjauti apatinius kopūstų lapus – daugelio daržininkų nuomone, yra žalingas. Apatiniai lapai apsaugo dirvą nuo išdžiūvimo, todėl jų netekęs augalas stengsis atsigauti, leisdamas naujus lapus (užuot formavęs gūžę). Apatinius lapus pašalinkite tik tada, kai jie pradeda gelsti ir džiūti.
Stenkitės laiku nuimti derlių. Ankstyvieji baltagūžiai kopūstai pradedami pjauti nuo birželio pabaigos, kai subręsta. Nepalikite užaugusių gūžių ilgam ant lysvės – jos sutrūkinės. Vidutinio ankstyvumo kopūstai nuimami rugsėjo mėnesį, vėlyvieji – prieš šalnas.
Briuselio kopūstai
Jų priežiūra yra tokia pati, kaip ir baltagūžių kopūstų. Laistymo norma (jei metai nėra sausringi ar, priešingai, itin lietingi): apie 10 l vandens po augalu arba 20 l vienam kvadratiniam metrui ploto, laistant kas tris dienas. Dėl stiprios šaknų sistemos šie kopūstai nėra tokie reiklūs drėgmei, kaip baltagūžiai.
Tręšti reikėtų saikingai, kad lapų augimas nestabdytų gūžių formavimosi. Briuselio kopūstams reikėtų nugnybti pagrindinio ūglio viršutinį tašką – tuomet aktyviai formuosis gūželės (anksčiau to daryti nereikia, nes kitaip vietoj gūžių bus tik lapų krūva). Viršutinius lapus palikite. Apatiniai lapai šalinami likus dviem savaitėms iki derliaus nuėmimo, ir tai daroma tik tuomet, jei tam yra priežasčių: jie serga arba, atvirkščiai, per daug aktyviai auga ir kenkia gūželėms.
Antroje vasaros pusėje briuselinius kopūstus galima patręšti kalio ir fosforo trąšomis. Likus mėnesiui iki derliaus nuėmimo, reikėtų nugnybti stiebo viršūnėlę – tai skatina sukti gūželes.
Brokoliai
Brokolių laistymo norma (jei metai nepasižymi didele sausra ar, priešingai, kritulių gausa): maždaug 5 litrai vienam augalui arba 10 litrų vienam kvadratiniam metrui kas tris dienas.
Brokoliai yra atsparesni kenkėjams ir ligoms nei kitų rūšių kopūstai. Tačiau susidarius nepalankiomis sąlygomis, juos vis tiek pažeidžia tos pačios ligos. Kad brokolių nereikėtų aporoti cheminiais preparatais, imkitės profilaktinių priemonių: nesodinkite jų ten, kur augo kiti kryžmažiedžiai augalai, neleiskite permirkti ar išdžiūti dirvai, stebėkite, kad pasėliai neatsidurtų šešėlyje ir neaugtų itin tankiai. Jei nenorite nuo brokolių rankioti vikšrų, kurie gali juos visiškai nugraužti, uždenkite augalus agroplėvele, o dar geriau – tinkleliu su smulkiomis akutėmis.
Brokoliai mėgsta trąšas. Mėšlo tirpalu (1:10) brokoliai šeriami tuomet, pradeda formuotis galvutė. Vienam augalui skiriama litras tirpalo. Brokolius naudinga tręšti po ilgalaikių liūčių. Prieš tręšiant dirva išpurenama, o tuomet augalai lengvai apkaupiami.
Nupjovus galvutę, pats augalas nepašalinamas. Po kurio laiko ant jo pasirodo šoniniai ūgliai su naujais žiedynais.
Žiediniai kopūstai
Laistymo norma (jei metai nepasižymi didele sausra ar, priešingai, kritulių gausa): maždaug 5 litrai vienam augalui arba 10 litrų vienam kvadratiniam metrui kas tris dienas.
Žiediniai kopūstai reiklūs dirvožemio derlingumui ir struktūrai, nes jų silpna šaknų sistema vystosi paviršiniame dirvos sluoksnyje. Paprastai vasaros pradžioje žiedinius kopūstus pakanka du kartus 10 – 15 dienų intervalu patręšti organinėmis trąšomis arba kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Antroje vasaros pusėje žiediniai kopūstai (taip pat ir brokoliai) nebetręšiami, kad būtų išvengta nitratų pertekliaus. Kraštutiniu atveju rugpjūčio mėnesį tik po šaknimis galima patręšti mėšlo tirpalu: 1,5 – 2 l tirpalo (santykiu 1:5) 1 kvadratiniam metrui pasėlių. Jei trąšų patenka ant lapų, pasistenkite jas nuplauti.
Ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo veislių bei hibridų žiedynai dažnai būna geltoni, neuždengti lapais. Neleiskite, kad taip nutiktų: derliaus pradžioje nuplėškite keletą lapų ir jais pridenkite galvutes nuo saulės spindulių arba išorinių lapų viršūnes suriškite į „palapinę“.
Žiedinių kopūstų derlių nupjaukite, kai tik žiedynai pasieks jų veislei būdingą dydį. Nelaukite, kol galvos sužydės ir išsisklaidys. Žiedynus nupjaukite kartu su dviem ar trimis dengiamaisiais lapais – taip jie geriau laikysis.
Kaliaropės
Kaliaropės nėra labai reiklios ir mažiau mėgsta vandenį nei kopūstai. Laistymo norma: maždaug 8 l vienam augalui arba 15 l vienam kvadratiniam metrui kas tris dienas. Rugpjūtį kaliaropės prižiūrimos ravint piktžoles ir purenant dirvą.
Per vasarą kaliaropių sėklas galima sėti kelis kartus – taip galima užsiauginti šviežių, neperaugusių gumbų. Rudenį vėlyvųjų veislių kaliaropių derlių nuimkite iki šalnų. Tada jas galėsite laikyti rūsyje.