Taip, esą, daroma todėl, kad sustatytos ant palangių tos lempos papildomai apšviestų kambarinius augalus. Bet juk anksčiau nieks nekalbėjo apie tokią būtinybę. Kas gi dabar pasikeitė?
Mūsų močiutės, tiesą sakant, augino ne pernelyg įvairius kambarinius augalus, be to, dažniausiai tai būdavo pačios ištvermingiausios ir mažiausiai kaprizingos rūšys, kaip antai palmės, žibuoklėmis vadinamos sanpaulijos, snaputinių šeimai priklausančios pelargonijos, smidrai, fikusai, žingenės ir keletas kitų. Su įnoringesniais, sudėtingesnės priežiūros reikalaujančiais augalais, tokiais kaip gardenijos, citrinmedžiai, kavamedžiai arba orchidėjos, eksperimentuodavo tik pretendentai į profesionalus arba oranžerijų savininkai.
Kartais su didesne kambarinių gėlių įvairove tekdavo susidurti nebent poliklinikų vestibiuliuose arba vaistinėse, bet tik jau ne eilinių žmonių namuose. Aišku, būtinai kildavo klausimas, kodėl minėtose įstaigose tie augalai taip įspūdingai veši. To priežastis, pasirodo, – apšvietimas: juk ten šviesa uždegama aštuntą valandą ryto ir dega ligi pat dešimtos vakaro. Nepaisant to, kad apšvietimas ne optimalus, trukmė padaro savo: tai vis dėlto geriau už sąlygas per žiemą ant palangės, kada šviesu tebūna nuo devynių iki keturių. Jei langai atsukti į šiaurę, padėtis tampa dar liūdnesnė.
Taigi, kokiems augalams žiemą būtinas papildomas apšvietimas? Norėtųsi sakyti, jog visiems, bet pasirūpinti visais vis tiek juk nepavyks, be to, yra ir tokių augalų, kurie šaltuoju metų sezonu pereina į ramybės būseną, todėl nei šviesa, nei šiluma jiems nėra pernelyg reikalingos.
Toliau – augalų, kuriems papildomo apšvietimo žiemą reikia, sąrašas.
1. Iš pietų kilę augalai, pratę prie ištisus metus ryškiai šviečiančios saulės. Tai sukulentai, pavyzdžiui, tinūtrai, ir, žinoma, kaktusai. Šiems augalams net ir prie pietinio lango šviesos neretai stinga, nors reikia pasakyti, kad jei jų vazonėliai sustatyti ant pietinių arba vakarinių palangių, papildomas apšvietimas nėra visiškai būtinas – jie gali apsieiti ir be specialių lempų, bet jei jų pastatysite, pasielgsite protingai.
2. Prie šiaurinių langų augantys augalai. Čia be papildomo apšvietimo gali tverti nebent pelargonijos (tik jos per žiemą gali išstypti), žingenės (tik gali nugelsti kai kurie jų lapai), sansevjeros ir kiti nelepūs augalai.
3. Orchidėjos. Ant pietinių palangių augantys falenopsiai iš bėdos gali apsieiti ir be papildomo apšvietimo, tačiau jeigu vieta tamsoka, juos būtina aprūpinti šviesos šaltiniais.
4. Patalpos gilumoje, ne prie lango, augantys kambariniai augalai.
5. Citrinmedžiai: citrinos, mandarinai ir kt.
6. Kambarinės gausiai žydinčios lianos: pasifloros, bugenvilijos, stefanočiai.
7. Alyvmedžiai ir eukaliptai. Tai iš pietų atkeliavusios, taigi, šviesą mėgstančios kultūros.
8. Oleandrai. Prie pietinio arba vakarinio lango stovintis oleandras ištvers ir be papildomos šviesos, tačiau žydės kur kas kukliau.
9. Azalijos, granatmedžiai, bananai, strelicijos, galeniai, klivijos, kalankės, nerteros. Šios gėlė mažiau reiklios šviesai nei paminėtos pirmiau, bet ir dėl jų patartina pasistengti.
Augalai, kuriems papildomas apšvietimas nėra būtinas
Filodendrai, difenbachijos, gebenės, sukiliai, vėzdūnės, žingenės, sansevjeros, chlorofitai, aspidistros, paparčiai, tradeskantės, pilėjos, selaginelės, soleirolijos.
Būtinoji papildomo apšvietimo dozė
Augalams skirtas lempas kiekvieną dieną reikėtų įjungti 4–5 valandoms.
Kaip suprasti, kad augalui trūksta šviesos
• Pašviesėja lapų spalva, dingsta dekoratyvumo suteikiantis atspalvis.
• Pradeda kristi lapai.
• Visas augalas išstypsta.
Tinkami papildomo apšvietimo šaltiniai
Geriausia naudoti specialiai augalams skirtas lempas su šviesos diodais, skleidžiančiais švelnią alyvinę šviesą, bet galima rinktis ir paprastesnius variantus.