Kopūstinė kandis ir kopūstinis baltukas dažnai painiojami, tačiau tai visiškai skirtingi vabzdžiai. Kopūstinė kandis priklauso kandžių šeimai, o kopūstinis baltukas – drugelių.
Šie vabzdžiai yra pagrindiniai bastutinių šeimos daržovių (kopūstų, ridikų, ropių, taip pat rapsų, garstyčių, krienų, pipirmečių ir kt.) kenkėjai.
Kopūstinio baltuko lervos iš pradžių išgraužia nedideles skylutes lapuose, bet joms didėjant žala vis auga. Jie išgraužia netaisyklingas skyles išoriniuose brokolių ir žiedinių kopūstų lapuose ar galvutėse, palikdami žalių išmatų. Jei ant vieno augalo yra daug didelių vikšrų, lapai būna nugraužti iki pagrindinės gyslos.
Kopūstinės kandies lervos taip pat maitinasi lapais, bet gali užkrėsti ir kopūstų galvas. Stipriai pažeisti lapai būna su skylutėmis, o daržovių galvutės išteptos vikšrų išmatomis.
Kova su šiais kopūstus naikinančiais kenkėjais prasideda nuo augalų stebėjimo. Įvertinkite, ar aplink kopūstines daržoves neskraido kandys arba drugeliai.
Vos tik juos pamatę, imkitės prevencinių veiksmų. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar kopūstinių augalų lapuose neatsiranda mažų skylučių.
Ką daryti?
1. Pašalinkite piktžoles
Pašalinkite bastutinių šeimos piktžoles, tokias kaip laukinės garstyčios, laukiniai ridikai ir dirvinės našlaitės, kad sumažintumėte kenkėjų dauginimosi vietas.
2. Tverkite tinklu
Kopūstinius augalus, kuriuos norite apsaugoti, uždenkite smulkiu tinklu, kad drugeliai negalėtų pralįsti ir padėti kiaušinėlių.
3. Atsikratykite augalų likučių
Atsikratykite augalinės medžiagos likučių darže ir aplink. Nuimdami daržovių derlių, pašalinkite arba iškaskite visas augalinės medžiagos liekanas, nes priešingu atveju jose gali veistis vikšrai.
4. Išrinkite vikšrus
Paprasčiausias būdas pašalinti vikšrus nuo augalų, juos išrinkti rankomis, jei tik jums tai nebjauru. Rastus kiaušinėlius galite sutrinti.
5. Sodinkite atbaidančių augalų
Stipriai kvepiančios žolelės, pavyzdžiui, levandos, šalavijai ir rozmarinai, atbaido kopūstines kandis nuo įsikūrimo ir kiaušinių dėjimo. Pabandykite jas pasodinti savo lysvės pakraščiuose, kad sudarytumėte kvapų barjerą.
6. Pritraukite naudingų vabzdžių
Parazitinės vapsvos minta kopūstinių kandžių arba kopūstinių baltukų lervomis. Paprastai jos gana veiksmingai mažina jų populiaciją.
Abiejų rūšių kenkėjų kiaušinėliais ir lervomis maitinasi nėrinių lervos, blakės, skydamariai ir boružėlės.
Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad kopūstinis baltukas paplitęs Eurazijoje, įvežtas į Šiaurės Ameriką. Lietuvoje užauga dvi jo kartos. Pirmosios kartos drugiai skraido gegužės mėnesį, antrosios – liepos mėnesį iki rudens.
Žalingesni yra antrosios kartos vikšrai. Lėliukės žiemoja ant medžių kamienų. Ropinis baltukas į Lietuvą kasmet atskrenda gegužės–birželio mėnesiais, antrosios kartos drugiai rugpjūčio pabaigoje išskrenda į pietus. Lietuvoje ropinis baltukas ne toks dažnas ir žalingas kaip kopūstinis. Kartais aptinkamas ir gudobelinis baltukas. Aukštapelkėse dažnas palinis gelsvys. Kenkia vaismedžiams ir lapuočiams medžiams.
Parengta pagal yates.com, theseedcollection.com, vle.lt.