Čiobreliai – geresniam miegui ir virškinimui
Čiobreliai pasižymi antibakterinėmis ir gydomosiomis savybėmis, jie dažnai rekomenduojami kaip profilaktinė priemonė imunitetui sustiprinti. Čiobreliai taip pat padeda sutrikus miegui ar virškinimui. Šios žolelės naudingos ir tiems, kurie nori „išvalyti“ savo organizmą.
Čiobreliai ant palangės
Čiobreliai auga lėtai, bet vertinami dėl to, kad yra daugiamečiai augalai. Jiems reikia lengvų ir sausų žemių (nelaistykite pernelyg dažnai ir gausiai). Čiobrelius galite užsiauginti iš sėklų arba nusipirkti įvairios augimo stadijos daigų. Žiūrėkite, kad vazonas ar dėžė, kurioje augs čiobreliai, būtų pakankamai erdvi.
Čiobreliai turi vešlias šaknis ir sultingus lapelius. Parduotuvėse galite įsigyti įvairių rūšių, tačiau gardžiausiai kvepia sidabriniai čiobreliai. Ruošiant maistą, jų galima berti į sriubas, salotas ar barstyti ant kepsnių.
Mėtos – nuo viduriavimo ir streso
Nors mėtos dėl savo aromato dažniausiai naudojamos gaminant maistą, medikai mano, kad šis augalas labiau tinka gydymui. Mėtų arbata ramina, slopina vėmimą, pykinimą ir viduriavimą, taip pat padeda kovoti su stresu ir mažina raumenų skausmą. Mėtos turi stiprų antibakterinį poveikį.
Mėtos ant palangės
Mėtas galima auginti ir ant palangės, tačiau tai laukinis augalas, todėl reikės didelio vazono ar dėžės, kad šaknims būtų pakankamai vietos. Jei pasodinsite mėtas į ankštą vazoną, jos greitai nuvys. Mėtas galite auginti iš sėklų, o atšilus orams, persodinti į sodą. Per vasarą mėtos užaugs tiek, kad galėsite jas susidžiovinti žiemai. Mėtos žydi rausvais žiedais. Jei norite išsaugoti jų aromatą, žiedus nuskinkite.
Rozmarinas geriau negu kava
Rozmarinas suteikia energijos ir optimizmo, gerina koncentraciją, atmintį ir smegenų aprūpinimą deguonimi. Specialistai mano, kad rozmarinas turi didesnį energizuojantį poveikį nei gėrimai, kuriuose yra kofeino. Augindami rozmariną namuose, nepamirškite, kad lapelius reikia skinti prieš žydėjimą – kitu atveju jie įgaus nepageidaujamo kartumo.
Rozmarinas ant palangės
Rozmarinas nebijo šalčių, bet pirmenybę teikia šilumai. Tai nereiklus augalas, kuriam nereikia daug vandens. Tačiau jam reikia pakankamai daug šviesos.
Svogūnų laiškai – imunitetui stiprinti
Svogūnų laiškai yra vienas populiariausių vitaminų šaltinių, auginamų namuose. Svogūnų laiškai turi daug vitaminų C, B, E ir PP, taip pat karotino, organinių rūgščių, eterinio aliejaus, makro ir mikroelementų. Jie puikiai stiprina imunitetą ir padeda kovoti su kvėpavimo takų ligomis.
Svogūnų laiškai ant palangės
Svogūnai paprastai merkiami į stiklinę vandens, nupjovus viršutinę ir apatinę dalis. Tačiau svogūnus taip pat galima sodinti į kibirą, krepšį ar gėlių dėžę. Pasodinus svogūnus į substratą, 2/3 svogūno galvos turi būti virš žemių. Derliaus sulauksite greičiausiai, jei sodinsite tuos svogūnus, kurių viršuje jau bus prasikalę maži žali daigeliai.
Lauro lapai – baltesnei šypsenai
Iš lauro lapų galima pasigaminti tinktūrą, kuria gydomi nugaros ir sąnarių skausmai. Jums reikės 17 lauro lapų ir 250 ml degtinės. Lapus susmulkinkite ir užpilkite degtine. Butelį gerai užkimškite ir palikite 3 – 4 dienas pastovėti. Tada skystį perkoškite ir laikykite vėsioje vietoje. Naudokite tinktūrą išoriškai, įtrindami ja apatinę nugaros dalį.
Lauro lapai taip pat tinka dantims balinti, tačiau šiuo atveju juos reikia sumaišyti su vienu iš citrusinių vaisių (pavyzdžiui, vieną lauro lapą sutrinkite ir sumaišykite su vienos citrinos ar apelsino žievele). Tada šia košele valykite dantis.
Lauramedis ant palangės
Lauramedžio daigų galite įsigyti net prekybos centruose. Lauramedžiai mėgsta ryškią šviesą ir gana šiltą aplinką, nors gali ištverti ir vos +5 C temperatūrą. Vasarą lauramedį galima išnešti į lauką, o rudenį palaipsniui pripratinti prie vėsesnės temperatūros.
Alavijas – grožiui ir nuo nudegimų
Liaudies medicinoje alavijas naudojamas nudegimams ir žaizdoms gydyti. Vasarą alavijas taip pat padeda sumažinti alergines reakcijas nuo vabzdžių įkandimų. Želės konsistencijos sultys taip pat naudojamos kosmetologijoje, o žiemą iš jų galima pasigaminti gydomąją priemonę nuo kosulio.
Tačiau atkreipkite dėmesį, kad alavijas gydomųjų savybių įgauna tik po penkerių metų.
Alavijas ant palangės
Kad alavijas gerai augtų namų sąlygomis, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių. Pirmiausia augalą reikėtų persodinti į vazoną. Tačiau neskubėkite – tegu alavijas prisitaiko prie naujos aplinkos. Persodinkite augalą po dviejų savaičių. Alaviją laistykite retai. Tinkamiausias jam dirvožemis – žemių ir smėlio mišinys vienodomis dalimis.
Daigintos sėklos – nuovargiui mažinti
Dygimo metu sėklose padaugėja vitaminų ir mineralinių medžiagų. Jose būna baltymų, angliavandenių, fosforo, kalio, magnio, kalcio, cinko, geležies ir kitų maistinių medžiagų, kurios padeda sumažinti nuovargį ir pagerina savijautą.
Daiginimas namuose
Sėklas galima daiginti net ir prastai apšviestoje ir vėsioje patalpoje. Sėklos gali būti pačios įvairiausios, todėl jas galima rinktis pagal savo skonį. Tai gali būti lęšiai, miežiai, pipirnės ar „Mung“ pupelės. Pirmiausia sėklas kruopščiai nuplaukite po tekančiu vandeniu, tada suberkite į puodelį, užpilkite šaltu vandeniu ir palikite kelias valandas pastovėti. Kai sėklos išbrinks, jas dar kartą perplaukite ir sudėkite į dubenį, uždengtą drėgna marle. Kartais sėklas reikia plauti ir marlę drėkinti kiekvieną dieną, nelygu sėklų rūšis. Kai sėklos sudygsta, jas galima padėti į šaldytuvą. Tačiau jas vis tiek reikia kasdien perplauti ir laikyti popieriniuose rankšluosčiuose.
Špinatai – nuo silpnumo ir anemijos
Špinatai yra puikus skaidulinių medžiagų, geležies, magnio ir vitaminų A bei C šaltinis. Špinatų lapai turi labai daug baltymų. Špinatais rekomenduojama gydyti mažakraujystę ir avitaminozę, taip pat kai kuriuos nervų sutrikimus, kvėpavimo takų ir plaučių ligas.
Špinatai ant palangės
Jei sėklos buvo pasėtos teisingai, špinatams ypatingos priežiūros nereikia. Prieš sėjant, sėklas reikia sudrėkinti ir išdžiovinti. Špinatus reikia sėti negiliai, kad jie lengvai sudygtų. Špinatai nemėgsta pernelyg didelės drėgmės.