Todėl balandžio mėnesį tvarkome namus, kiemą bei sodą. Kai baigiame valytis, pradedame sėti.
Gėlynai ir veja
Nutirpus sniegui ir pradžiūvus žemei, reikia pasirūpinti veja. Veją reikėtų vertikuliuoti (supjaustyti vertikaliai) ir aeruoti (subadyti), patręšti, sutvarkyti pažeistas vietas, pašalinti kurmiarausius ir ten, kur reikia, pasėti žolės.
Tuose sklypuose, kur dar yra sniego, jautriausi spygliuočiai, visžaliai augalai ir krūmai dar paliekami uždengti, kad jų nenudegintų saulės spinduliai. Apdangalai nuimami pamažu, kai nutirpsta sniegas ir oro temperatūra naktimis nebekrenta žemiau nulio.
Po žiemos sutvarkomi dekoratyviniai augalai. Genimi lapuočiai ir žydintys krūmai – išpjaunamos nudžiūvusios, pažeistos ir nulūžusios šakos, silpni ūgliai, formuojamas vainikas. Augalai tręšiami ir mulčiuojami.
Sodininko kalendorius: kuo užsiimti sode balandžio mėnesį
Patikrinkite rožes ir žiemai apdengtus daugiamečius augalus. Jei ant augalų dar likę sniego, jį reikia nupurtyti. Kai oro temperatūra jau kurį laiką bus pakilusi aukščiau nulio, augalus pamažu – per kelias dienas – reikia nudengti. Išlaisvinkite sulenktus rožių stiebus, o kai jie taps vertikalūs, uždenkite juos lengvu apsauginiu audeklu. Kai apdengimai bus visiškai nuimti, rožes apgenėkite: pašalinkite pažeistas vietas iki pirmojo sveiko ūglio pumpuro. Rožes patręškite ir apmulčiuokite.
Nutirpus sniegui ir atšilus žemei, sutvarkykite daugiamečius augalus: pašalinkite praėjusių metų liekanas, patręškite ir apmulčiuokite. Atlikdami šiuos darbus, stebėkite orų prognozę. Jei sniegas nutirpo, bet oras dar gana šaltas ir naktį temperatūra būna minusinė, geriau palaukite, nes seni lapai apsaugo naujus ūglius nuo šalčio. Tačiau jei ir dieną, ir naktį jau būna šilta, pernelyg ilgai nedelskite: įsivyravus vidutinei +10 C laipsnių temperatūrai, prasideda aktyvus augimo laikotarpis, ir senos augalų liekanos pradeda trukdyti.
Balandžio mėnesį gėlynai ruošiami svogūninėms ir gumbinėms vasarinėms gėlėms. Mėnesio pabaigoje tiesiai į dirvą sėjamos atspariausios vasarinės gėlės – medetkos, kvapnusis tabakas, lubinai, facelijos, ešolcijos, darželinės juodgrūdės, aguonos, kermėkai, lagūrai („kiškio uodegėlės“), dekoratyviniai kopūstai.
Balandžio pabaigoje, jei žemė jau įšilusi, taip pat galima sodinti dekoratyvinius medelius ir krūmus.
Vaismedžių sodas
Balandis vaismedžių sode – aktyvios priežiūros ir prevencijos laikotarpis. Šių darbų tikslas – ne tik sulaukti geresnio derliaus, bet ir apsaugoti medžius nuo ligų ir kenkėjų. Balandžio pabaigoje sodą galima papildyti naujais sodinukais.
Kol dar cirkuliuoja medžių sultys, galima toliau formuoti vaismedžių ir vaiskrūmių vainikus, genėti nudžiūvusias, pažeistas šakas ir tvarkyti pažeistas vietas. Sutvarkyti ir apgenėti vaismedžiai nupurškiami „Bordo“ mišinio tirpalu. Jei praėjusiais metais sodas nukentėjo nuo ligų protrūkių ar kenkėjų antplūdžių, jį taip pat reikėtų nupurkšti fungicidais ar insekticidais.
Nuo braškių lysvių pašalinkite senus lapus ir nupjaukite nuo rudens likusius braškių ūsus. Kai prasidės augimo fazė, braškes patręškite. Jei norite sulaukti ankstyvesnio derliaus ir apsaugoti braškes nuo šalnų, uždenkite jas agroplėvele.
Jauni vaismedžiai tręšiami azoto trąšomis, kad jų vainikas geriau šakotųsi. Senesnius vaismedžius galima patręšti organiniu kompostu. Jei net tinkamai prižiūrint vaismedžius derlius būna menkas, maistinių medžiagų trūkumą geriausia nustatyti atlikus lapų analizę. Netinkamai tręšiami medžiai būna daug jautresni ligoms, kenkėjų atakoms ir prasčiau atlaiko orų kaprizus.
Dirvai pradžiūvus, paruoškite vietas naujiems vaismedžiams ir vaiskrūmiams. Balandžio mėnesį sodinami sodinukai plikomis šaknimis. Pirmiausia sodinami kaulavaisiai – slyvos, vyšnios, abrikosai, persikai, taip pat krūmai – juodieji serbentai ir agrastai. Vėliau – obelys, kriaušės, šaltalankiai ir rudeninės avietės.
Balandžio antroje pusėje, atsižvelgiant į oro sąlygas, į vaismedžius skiepijamos naujos veislės. Pirmiausia skiepijamos kaulavaisių veislės, vėliau – obelys ir kriaušės.
Daržas
Balandžio mėnesį pradedami ir pirmieji daržo darbai. Kai nutirpsta sniegas ir pradžiūsta dirva, sutvarkomos daugiametės prieskoninės žolelės. Kai dirva įšyla, galima pradėti sėją. Pirmiausia sėjami ridikėliai ir gražgarstės, tada morkos ir žirneliai, sodinami svogūnai. Kai dirva dar labiau įšyla, sėjami špinatai, salotos ir sviestinės pupelės.
Ridikėliai, morkos ir žirneliai ištveria žemą temperatūrą ir net šalnas. Kita vertus, moliūginių augalų, kuriems reikia bent iki +12 C laipsnių įšilusios dirvos, balandžio mėnesį sodinti dar nereikėtų. Jei abejojate, geriau juos sėti šiek tiek vėliau, negu anksčiau. Jei kyla abejonių, patikrinkite dirvožemį termometru.
Balandį, jei jau leidžia oro sąlygos, sėkite morkas, krapus, ridikėlius, špinatus, šaknines petražoles, ridikus, pastarnokus ir prieskonines žoleles. Jei šalnų nebesitikima, mėnesio pabaigoje galima sodinti ankstyvąsias bulves. Norėdami anksčiau sulaukti derliaus ir auginti šilumą mėgstančias daržoves, įsirenkite plastiko plėvelės šiltnamius.
Šiltnamis
Balandžio mėnesį šiltnamiuose taip pat laukia daug darbų. Šildomuose šiltnamiuose pikiuojami daigai ir sodinamos gėlės.
Nešildomuose šiltnamiuose, kurie jau paruošti naujam sezonui, sėjamos lapinės salotos, ridikėliai ir špinatai. Daigams sėjami kopūstai, žiediniai kopūstai, kaliaropės ir prieskoninės žolelės, o mėnesio pabaigoje – moliūgai, melionai ir agurkai.
Rūsiuose perrenkamos ir pašalinamos sugedusios daržovės. Patikrinama rūsio temperatūra bei drėgmė ir, jei reikia, jis išvėdinamas arba atvėsinamas.
Namai
Balandžio mėnesį yra ką veikti ir namuose. Ryški saulė išryškina per žiemą susikaupusias dulkes ir voratinklius, o kambariai prašyte prašosi generalinio tvarkymosi.
Balandį reikėtų persodinti kambarinius augalus, kurie nebeišsitenka savo vazonuose. Augalai nuvalomi nuo dulkių arba nuplaunami po dušu. Vazonuose pakeičiamas viršutinis žemių sluoksnis. Augalai dažniau laistomi ir tręšiami. Išvalomi langai, kad augalai gautų daugiau šviesos.
Namuose taip pat ruošiamasi sodinimo darbams. Pikiuojamos ant palangės dėžutėse pasėtos prieskoninės žolelės. Kad anksčiau pražystų, į vazonus pasodinami jurginų gumbai ir lelijų svogūnėliai.
Mėnesio pabaigoje, jei būna jau pakankamai šilta, balkonuose ir terasose į vazonus sodinamos atspariausios gėlės – našlaitės, raktažolės, pavasarinės svogūninės gėlės. Jei įsigijote šiltnamiuose augintų augalų, prieš išnešdami juos į balkoną ar terasą pripratinkite prie saulės ir gryno oro.
Jei norite sustiprinti savo organizmą, sode prisirinkite pirmųjų kiaulpienių bei dilgėlių lapelių ir pasigaminkite iš jų pavasarinių salotų. Atsigerkite beržų sulos ir daug šypsokitės – tuomet sode viskas augs daug geriau, o gėlės gražiau žydės.