Šis šliužas vadinamas luzitaniniu arionu, nes yra kilęs iš Luzitanijos, Ispanijos regiono. Nuo praėjusio amžiaus vidurio pastebėtas aktyvus jo plitimas Europoje rytų kryptimi. Šiuo metu ši rūšis paplitusi beveik visose Europos valstybėse. Lietuva yra viena paskutinių šalių kur jis atsirado.
Kaip atpažinti ?
Luzitaninis arionas yra nemažas šliužas, paprastai jo dydis siekia 7–15 cm. Jie būna oranžinės arba rusvos spalvos.
Lietuvoje gyvena ir kitos dvi didžiųjų arionų rūšys – didysis ir rudasis arionai. Didysis dėl retumo yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Šios trys suaugusių šliužų rūšys gali būti supainiojamos, nes norint jas atskirti reikia tyrinėti jų lytinę sistemą.
Suaugęs luzitaninis arionas vizualiai panašiausias į rudąjį arioną, o jauni luzitaniniai šliužai gali būti maišomi su suaugusiais kisliaisiais šliužais. Abu didieji šliužai yra to paties dydžio ir gali būti vienodos spalvos, o luzitaninių arionų jaunikliai turi ryškesnes, tamsesnes juostas kūno šonuose ir lyros formos piešinį ant mantijos. Todėl luzitaninių arionų jauniklius lengva sumaišyti su kitų rūšių Arion genties šliužais, ypač su kisliuoju arionu, rašo Aplinkos ministerija.
Juos galima atskirti pagal čiuopiklių spalvą, kuri luzitaninių arionų būna visiškai juoda, o kitų šliužų šviesesnė. Luzitaninių arionų jaunikliai su jiems būdingais dryžiais paprastai aptinkami tik pavasarį – balandį ir gegužę, o suaugę vienspalviai šliužai – nuo pavasario iki spalio.
Luzitaninio ariono vystymosi ciklas trunka vienerius metus. Šliužai poruojasi vasaros pabaigoje (tuomet jie būna labai gerai pastebimi) ir netrukus rudenį sudeda baltus, 4 mm skersmens rutuliškus kiaušinius krūvelėmis ant žemės po lapais.
Kiaušiniai ir spėję išsiristi jaunikliai peržiemoja. Dauguma suaugėlių po kiaušinių dėjimo nugaišta. Pavasarį jaunikliai išlenda iš žiemojimo slėptuvių, intensyviai maitinasi ir auga.
Kaip plinta?
Invaziniai šliužai vengia tiesioginių saulės spindulių ir sausros, taigi slepiasi ten, kur drėgna.
Jų kiaušinių ir pačių šliužų galima aptikti augalų atliekų krūvose, po nušienauta drėgna žole, šienu, vietose, kur išmetami virtuvės likučiai, prie naminių gyvūnų ėdalo, indų su vandeniu ir maistu, po augalų vazonais, įvairiais daiktais pavėsingose vietose, malkomis, aukštos žolės sąžalynuose, po dideliais augalų lapais.
Kaip atsikratyti?
Rekomenduojama nepirkti augalų, komposto, daržovių, kur jau yra šių šliužų. Jei sode yra šliužų, nereikėtų perstatinėti vazonų su žemėmis į naujas vietas, kad jie neplistų. Įsigytų augalų iš karto nestatykite gėlyne, sode, pirma izoliuokite šiltoje, drėgnoje vietoje ir patikrinkite, ar nėra šliužų pėdsakų, skelbia Kauno rajono savivaldybė.
Šiuos šliužus lesa naminės antys, ypač Indijos bėgikės, bei vištos. Nuo jų apsisaugoti padeda ir vejos pjovimas. Taip pašalinamos jų slėptuvės ir mitybinė bazė. Pjauti žolę rekomenduojama kas mėnesį, jos aukštis neturėtų būti daugiau nei 12 cm. Nupjauta žolė turėtų būti utilizuojama arba kompostuojama.
Vasaros pabaigoje drėgnomis, lietingomis dienomis rekomenduojama rinkti šliužus ir kiaušinius. Juos reikia sutraiškyti. Saulėtomis dienomis juos galima rinkti ryte, kol yra iškritusi rasa.
Šliužus naikinti siūloma ir druska, dėl jos šliužai netenka skysčių ir žūsta.
Yra ir cheminių priemonių. Nutirpus sniegui iki rugpjūčio mėn. sodininkai gali naudoti Ferramol (1 proc. 2,5 – 5 g kv. m.). Profesionaliam naudojimui tinka Ironmax Pro (2,4 proc. 5-7 kg ha). 5 kg norma naudojama kai yra mažas išplitimas – 4-5 šliužai 1 kv. m., 6 kg – kai yra vidutinis išplitimas (6-23 šliužai 1 kv. m.), 7 kg norma naudojama, kai išplitimas didelis.
Luzitaninius arionus galima gaudyti ir gaudyklėmis su jauku. Rekomenduojama tai daryti nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo vidurio, mažiausiai kas savaitę tikrinant ir sunaikinant rastus kenkėjus.
Jaukui tinka mielių ir cukraus tirpalas, vištų lesalas, rūgstančios bulvės, maisto likučiai, net žuvę šliužai.
Nei viena šliužų naikinimo priemonė nėra šimtu procentų veiksminga, todėl patariama naudoti kelias iš karto, o jei įmanoma, – visas.
Parengta pagal Kauno rajono savivaldybės ir Aplinkos ministerijos informaciją.
