Nepaisant to, sodininkai yra įsigudrinę kuo neskausmingiau apgenėti šiuos medžius: kiekvienais metais jie nupjauna ir apgeni ne storąsias šakas, bet plonytes šakeles. Be to, vyšnios ir trešnės genimos vasaros įkarštyje, todėl vaismedžių žaizdos iki šalnų suspėja dalinai užsitraukti.
Jei genėsite tik plonąsias trešnės šakeles, vaismedis reaguos gerai. Europoje toks atsargus genėjimas vasaros viduryje buvo pramintas žaliųjų operacijų metodu. Esmė ta, kad nereikalingus žalius ūglius net nebūtina pjauti – juos galima nulaužti rankomis. Mažos žaizdelės greitai ir gerai užgyja dar iki pirmųjų šalnų. Rezultatas – vaismedžio karūnoje palikti tik tie ūgliai, kurie yra reikalingi.
Trešnės yra sparčiai augantys vaismedžiai, kurie prastai šakojasi ir blogai reaguoja į stiprų genėjimą. Taigi kai kurie sodininkai laikosi nuomonės, kad juos auginti galima ir be genėjimo. Iš esmės tai tiesa. Tačiau teisingai apgenėjus, galima sulaukti gausesnio derliaus. Juk kasmet trešnės paauga 1 m, o kartais – ir 1,5 m. Tai reiškia, kad po kelių metų savo sode turėsite išbujojusį medį su plikomis, skeletais virtusiomis šakomis – nei apipurkšite, nei derlių nuimsite. Dėl šios priežasties vasarą prieaugliai sutrumpinami iki pusės ilgio. Tuomet augalas būna kompaktiškesnis ir tankiau pasidengia apaugusiomis šakelėmis.
Optimaliausias vyšnių ir trešnių aukštis – 3 m. Pasitelkus žaliųjų operacijų metodą, galima ne tik paspartinti karūnos formavimąsi, bet ir sumažinti šalinamų šakų dydį bei padarytų sužalojimų kiekį.
Tai savo ruožtu reiškia, kad galėsite visą medį ir apipurkšti, ir paprasčiau nurinkti derlių. Jei kažkurių šakų nepasieksite, jas galite nugenėti kartu su uogomis – tuomet derlių nurinksite jau ant žemės.
Vasarinis genėjimas naudingas dar ir tuo, kad šiuo metu ūglių viršūnėse renkasi amarų kolonijos. Patrumpinę ūglius ir juos sudeginę, šias kolonijas sunaikinsite. Be to, dirbti sode vasarą yra kur kas maloniau: nėra nei šalčių, nei rudeninių purvynų.
Vyšnios ir trešnės genimos dviem etapais:
Gegužės – birželio mėnesiais pašalinamos aplaužytos, apdžiūvusios, nusilpusios ir karūnos vidun augančios šakelės. Centrinis vedlys 3 m aukštyje paverčiamas šonine šaka. Pageidautina, kad tai būtų stiprus šoninis ūglys. Visi šių metų ūgliai patrumpinami iki 20 – 30 cm, t.y. maždaug penkių lapelių. Tai privers šakas šakotis ir krauti pumpurus.
Liepos – rugpjūčio mėnesiais naujai išaugusias šakeles patrumpiname iki 10 cm (3 – 4 lapeliai) – ant jų kitąmet formuosis žiedų pumpurai.
Žinoma, jei medžiai jau šovė į viršų, tai trumpinti jų viršūnes nėra pageidautina. Pasilypėję ant kopėčių, pamėginkite šiek tiek apgenėti centrinį vedlį, kad pristabdytumėt augimą aukštyn. Toliau naudokite aprašytą metodiką.
Taikant tokį genėjimą, palengvėja darbas su medžiu, genėjimas tampa paprastesnis, vaismedžiai auga kompaktiškiau, šakos nenuplinka. Tik nepamirškite šių vaismedžių laistyti ir tręšti – tuomet derlius bus garantuotas.